Eglė KVIESULAITIENĖ
Minėdami Tarptautinę savanorių dieną Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) Vilkaviškio skyriaus vadovai pagerbė Humanitarinės pagalbos punkte dirbančius savanorius. Šie žmonės, negailėdami laiko ir jėgų, diena iš dienos juos skiria stokojantiesiems.
Kasdien tarsi į darbą
Nors LRK Vilkaviškio skyriuje darbuojasi daug savanorių, draugijos vadovė Lina Kružinauskienė ir jos dešinioji ranka Lina Frankemoell šįkart norėjo išskirti tuos, kurie savanoriauja Humanitarinės pagalbos punkte. Mat jie Raudonojo Kryžiaus organizacijos veiklai atiduoda daugiausia valandų – kasdien eina tarsi į darbą.
Šiuo metu J. Basanavičiaus aikštėje, buvusiose pašto patalpose, įsikūrusiame Humanitarinės pagalbos punkte, kasdien, nuo 10 val. iki 14 val., budi bent po porą savanorių. Kone visos čia dirbančios savanorės – senjorės. Jos pasiskirsčiusios grafiką ir nustatytomis valandomis visuomet atvyksta viena kitą pakeisti. Savanorės priima labdarą, ją rūšiuoja, išduoda stokojantiesiems, bendrauja su čia užsukančiais vienišais žmonėmis.
Senjorės neslėpė, kad tarp prašančiųjų pagalbos pasitaiko ir piktų, gyvenimo nuskriaustų žmonių. Tačiau jos sugeba rasti žodį, sušildyti net labiausiai sudiržusias širdis.
Pačios savanorės – taip pat skirtingų patirčių. Humanitarinės pagalbos punkte net per pačius didžiausius praeitos žiemos šalčius savanoriavusi ukrainietė Ina – karo pabėgėlė. Moteris pasakojo savanore buvusi ir savo krašte, tad labai dėkinga LRK Vilkaviškio skyriui, kad ją priėmė kaip savą. Mat vyresnio amžiaus žmogui, ypač atsidūrusiam svetimame krašte, labai svarbu jaustis kažkam reikalingam. Ina viliasi, kad pasibaigus karui ji galės grįžti į Ukrainą ir pratęsti savanorės veiklą, pritaikyti Lietuvoje įgytą patirtį.
Skirtingos priežastys
Jaunystėje medike Vilkaviškio ligoninėje dirbusi Romutė jau tada buvo įsitraukusi į Raudonojo Kryžiaus organizacijos veiklą. Vėliau išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas ir ten prisijungė prie labdaros organizacijos, teikusios paramą Vietnamo karo veteranams, pabėgėliams, taip pat skurdžiai gyvenantiems lietuviams. Moteris džiaugiasi įgijusi vertingos patirties, kuria gali pasidalinti su Lietuvos savanoriais ir jauna savo kolege Edita, su kuria kartu savanoriauja Humanitarinės pagalbos punkte.
Kiekvieną penktadienį savanorystei paskirianti Onutė į Raudonojo Kryžiaus organizaciją atskubėjo prasidėjus karui Ukrainoje.
„Mano mama kilusi iš Ukrainos, todėl žinia apie karą mane taip paveikė, kad nebežinojau, ko griebtis. Išgirdusi per televiziją, kad į Lietuvą plūsta karo pabėgėliai, susisiekiau su Raudonojo Kryžiaus organizacija ir pasisiūliau savo namuose apgyvendinti ukrainiečius“, – pasakojo vilkaviškietė, prisiminusi, kaip susidraugavo su visa jos namuose gyvenusios ukrainietės šeima. Susipažinusi su Raudonojo Kryžiaus bendraminčiais Onutė įsitraukė į organizacijos veiklą ir dabar ne tik savanoriauja Humanitarinės pagalbos punkte, bet ir talkina kitose veiklose.
Įprasmina save
Angelė sakė visą gyvenimą jautusi poreikį padėti kitiems ir dalintis su stokojančiaisiais. Tad išėjusi į užtarnautą poilsį svajojo patekti į kurią iš labdaros organizacijų. Todėl kai L. Kružinauskienė pakvietė į Raudonąjį Kryžių, Angelė jautėsi labai laiminga ir galinti pasitarnauti kitiems.
Regina penkerius metus dirbo Vokietijoje – prižiūrėjo senelius. Tad grįžusi į gimtinę moteris taip pat norėjo savo jėgas skirti pagalbai. Pakviesta vykti į LRK sąskrydį Kernavėje, moteris susidraugavo su bendraminčiais, kurių savanorystės idėjos sužavėjo ir uždegė norą prisijungti. Visos savanorės dėkojo į organizaciją jas pakvietusioms LRK Vilkaviškio skyriaus vadovėms Linoms.
L. Kružinauskienė ir L. Frankemoell turi gebėjimų burti tuos, kurie neabejingi kito nelaimei. Tad į savo vadovaujamos draugijos gretas pritraukia vis naujų žmonių. Prisijungę prie organizacijos jie ne tik padeda kitiems, bet ir patys įprasmina save, jaučiasi reikalingi visuomenei. Tai itin aktualu senjorams, kurie baigę aktyvią darbinę veiklą dažnai jaučiasi nereikalingi, vieniši, tarsi našta visuomenei.
Susikūrė ekspromtu
Humanitarinės pagalbos punktas Vilkaviškyje buvo įkurtas tik prieš porą metų. Tuomet, kilus karui Ukrainoje, reikėjo skubiai spręsti pabėgėlių apgyvendinimo ir aprūpinimo problemą.
Tad LRK Vilkaviškio skyriaus vadovė L. Kružinauskienė su bendraminčiais kreipėsi į vilkaviškiečius, prašydama aukoti negendančių maisto produktų, drabužių, patalynės, higienos reikmenų. Netrukus visko prisikaupė tiek, kad reikėjo atskirų patalpų sandėliuoti ir papildomų rankų labdarai dalinti. Tad Humanitarinės pagalbos punktas buvo sukurtas ekspromtu, per vieną dieną.
Susikūrusį punktą tuomet priglaudė UAB „Gintrėja“, užleidusi laisvas buvusias patalpas. Tačiau netrukus su visu turtu savanoriams teko išsikraustyti.
„Krizinis laikas praėjo, karo pabėgėliai įsikūrė ir apsirūpino, o gyventojai ir toliau aukojo drabužius, patalynę, kitus stokojantiesiems reikalingus daiktus, – pasakojo L. Kružinauskienė. – Tad kreipėmės į rajono vadovus ir gavome vietą pašto garažuose.“
Nors į pašto garažus kasdien užsukdavo žmonių, kuriems reikalinga parama, patiems savanoriams žiemą valandų valandas dirbti nešildomose patalpose būdavo labai šalta. Tad kai Lietuvos paštas persikraustė į kitas patalpas, o erdvų pastatą perpirko rajono Savivaldybė, Raudonasis Kryžius paprašė leisti prisiglausti.
Taigi tai – jau trečioji Humanitarinės pagalbos punkto buveinė, bet tikrai ne paskutinė. Savanoriai puikiai supranta, kad atsiradus poreikiui gražų pastatą miesto centre įveiklinti, punktui teks ieškoti kitos vietos.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.