Sugrįžimai – namo ir į vaikystę

Renata VITKAUSKIENĖ

Fotomenininkas Rimaldas Vikšraitis, Europoje pripažintas 2009-aisiais, sakė nesitikėjęs, kad jo nuotraukos kada bus eksponuojamos Vinco Kudirkos muziejuje, Kudirkos Naumiestyje – mieste, kuriame prieš kelis dešimtmečius pats fotografavo. „Džiaugiuosi kiekviena jo paroda, o šita – ypač! Sveikinu, Rimaldai! Sveikas sugrįžęs namo!“ – šie sakiniai, nuskambėję parodos „Atgal į vaikystę“ pristatyme, buvo palydėti aplodismentais.

„Akimirkos nesuvaidinto gyvenimo“

Turėjo praeiti 15 metų, kad didžiausiame ir seniausiame pasaulyje fotografijos festivalyje „Arlio susitikimai“ Prancūzijoje itin aukštai įvertinti lietuvio darbai sulauktų savo valandos – parodos „Atgal į vaikystę“ – autoriaus gimtajame krašte. Tiesa, kaip rašyta ją anonsuojant, „Vaikystės tema fotografui Rimaldui Vikšraičiui nesvetima, tačiau ji niekados nebuvo sąmoningu kūrybos taikiniu. Ši paroda yra bandymas vaikystės pasakojimą lyg mozaiką sulipdyti iš pavienių fotografijų. Nepaisant tam tikro fragmentiškumo, autorius jame lengvai atpažįstamas: vieniems kaip didžiausio Europos fotografijos festivalio Rencontres d’Arles (Arlio susitikimai) laureatas (2009, Metų atradimas), kitiems − kaip paprastas to krašto gyventojas, turėjęs pomėgį fotografuoti.“

Šitą anotaciją savomis patirtimis grindė ir meno profesionalai, ir kiti parodos pristatymo svečiai. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktoriaus pavaduotoja muziejinei veiklai Asta Ivanauskienė, argumentuodama sprendimą rengti parodą, pabrėžė: „Mes pasakojame kasdienybės istorijas. Būtent fotografo Vikšraičio kūriniai yra neišsemiama erdvė tyrimams, atradimams, savęs pažinimui.“

Muziejininkams antrino renginio dalyvės: „Fotografas dirbo Kudirkos Naumiestyje. 1976 metais baigiau vidurinę. Mane jis fotografavo, akimirkos nesuvaidinto gyvenimo“, „Rimaldo kūryba turi labai ryškią vertę šiandien, filtro laikmetyje. Fotografija, kuri nebūtinai yra patogi, kelia jausmus, mintis, kurie neturi būti patogūs.“

Susipynusia dvejopa – asmeniška ir šios parodos kuratorės – patirtimi dalijosi LNM Ikonografijos rinkinių skyriaus vedėja dr. Jolanta Bernotaitytė. „Esu šitų kraštų gyventoja, kaip ir Rimaldas. Iš vaikystės gerai atsimenu, kaip fotografas vaikščiodavo miesto gatvėmis. Buvo labai jaudinanti akimirka pamatyti ir iš šalies sekti jo judesius, galvoti, o kaip vis dėlto ta kūryba gimsta. Tai labai jautrių vaizdų paroda, kuri man primena laiką, kai pati buvau vaikas, – kalbėjo kuratorė. – Tikiuosi, kad kiekvienas su asmenine patirtimi iš naujo susitiks savo, o galbūt ir tėvų vaikystę, kad čia susirinks šeimos, kad čia bus puiki diskusijų, pasidalijimo prisiminimais erdvė.“

Pažymėjo pasaulio kultūros žemėlapyje

Vienas šios parodos tikslų – iš naujo atrasti autorių. Čia labiausiai padeda profesionalų įžvalgos. Savosiomis pasidalijo R. Vikšraičio kūrybą gerai pažįstantis fotografijos ekspertas iš Vokietijos Thomas Schirmböckas. Šį lapkritį fotografijos meno mugėje „Paris Photo 2024“ vyko paroda „Nepaisant bėgančio laiko – šiuolaikinė Lietuvos fotografija“. Eksponuoti šešių autorių, vienas iš jų – R. Vikšraitis, darbai. Pasak T. Schirmböcko, ši mugė fotografijos pasaulyje yra tarsi Olimpo viršūnė. Ją aplankė dešimtys tūkstančių lankytojų, tarp jų – daugybė pasaulio fotografijos kontekstą išmanančių ekspertų, priimančių sprendimus. Daugelis sustodavo prie R. Vikšraičio nuotraukų ir jomis gėrėjosi. „Rimaldas pažymėjo Kudirkos Naumiestį pasaulio kultūros žemėlapyje“, – reziumavo fotografijos ekspertas.

Paroda „Atgal į vaikystę“ kuo nuoširdžiausiai pasidžiaugė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gintaras Česonis, kuris lydėdamas R. Vikšraitį sykiu keliauja nuo 2009 m., kai Rimaldą, o sykiu ir visą Lietuvos fotografiją ištiko sėkmė. Vis dėlto ekspozicija Kudirkos Naumiestyje, pasak G. Česonio, ypatinga tuo, kad menininkas sugrįžo į savo namus. Tiesa, sugrįžo nebe tas Rimaldas, kuris buvo prieš dvidešimt metų. Jis grįžo išgarsinęs Lietuvos fotografiją. Tarptautinį pripažinimą R. Vikšraitis pelnė už 1976–2005 metų darbus iš ciklų „Skerstuvės“, „Pavargusio kaimo grimasos“ ir „Vienkiemio godos“.

„Festivalyje „Arlio susitikimai“ jūsų kraštietis staiga tapo vienu žinomiausių fotomenininkų pasaulyje. Su kūriniais jis apkeliavo labai svarbias galerijas, ir nė vienoje niekas nesuabejojo, kad Rimaldas ne taip, ne iš tos gražiosios pusės pasakoja apie savo kraštą, jį juodina. Niekas nepaklausė, ar jūs tikrai ten, Lietuvoje, taip gyvenate – kaip tik žavėjosi drąsa pasakoti apie gyvenimą, kuris egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet kitur. Savo drąsa Rimaldas sukrečia, neleidžia pamiršti ir toliau garsina Lietuvą. Nepaprastai džiaugiuosi kiekviena Rimaldo paroda, o šita – ypač! – kalbėjo G. Česonis didelio susidomėjimo sulaukusiame renginyje. – Jaučiu, kaip Rimaldui tai svarbu, kaip svarbu matyti savo kaimynus, giminaičius, bendradarbius, klasiokus. Kad ir kiek garsus būtum pasaulyje, labai svarbu yra pripažinimas krašte, kuriame tie kūriniai gimė. Sveikinu, Rimaldai! Sveikas sugrįžęs namo!“

Kai vaikystė buvo kitokia

Parodos „Atgal į vaikystę“ lankytojai kviečiami į kelionę. Palydinčiais profesionalų žodžiais akcentuojama, jog joje sugrius mitai, kad kaimo skaudulius fiksuojančiomis nuotraukomis garsėjančio kontroversiško fotografo R. Vikšraičio kūrybai jautrūs ir estetiški kasdienybės vaizdai nebūdingi, kad vikšraitiška nuotrauka yra atstumianti. Parodai atrinkti beveik niekada viešai neeksponuoti, daugiausia vintažiniai, paties autoriaus atspausti darbai. Jų yra pusšimtis.

R. Vikšraičio fotografijose laikas teka lėtai. Ne išimtis ir vaikų kasdienybė. Atrodo, lyg fotografuota gerokai seniau, nei būta iš tikrųjų. Skurdaus ir paprasto provincijos gyvenimo atspindžiai nukelia mintimis į protėvių laikus, kai meilė vaikams ir jiems skiriamas laikas buvo matuojami kitaip. Kai vaikystė buvo kitokia.

Fotografas fiksuoja tarpusavio santykius ir patį santykį su vaikyste, kartais režisuodamas, kartais pašaipiai ar apnuogindamas skaudulius, bet niekados − paviršutiniškai. Vaizdai įtaigūs ir įtraukiantys, nepaliekantys abejingų, nes kiekvienam pavyksta atrasti save. Skaityti R. Vikšraičio fotografijas nėra paprasta, bet, žengus pirmą žingsnį, antras bus daug lengvesnis.

Paroda „Atgal į vaikystę“ Vinco Kudirkos muziejuje veiks iki 2025 m. birželio 1 d. Tad Kudirkos Naumiestis, kuris kitąmet taps Lietuvos mažąja kultūros sostine, šiuolaikiškame muziejuje turėdamas Europos mastu pripažinto fotomenininko darbų parodą, bus dar patrauklesnis turistams.