Funkcijas „nuleidžia“ ministerija, o pinigų ieško Savivaldybė

Andrius GRYGELAITIS

Švietimas – sritis, kurioje pokyčiai neišvengiami. Jų visada buvo, yra ir bus. Artimiausiu metu rajono švietimo sistemoje taip pat numatoma nemažai pasikeitimų.

Stengiasi sumažinti naštą

Ne paslaptis, kad švietimui skiriamos lėšos „suvalgo“ beveik pusę rajono Savivaldybės biudžeto. Dėl to visomis išgalėmis siekiama šią dalį sumažinti. Visgi tai padaryti neretai būna labai sunku, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet savivaldybėms priskiria naujų funkcijų, kurioms įgyvendinti reikia nemažai lėšų.

Kaip pasakojo Savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, pastaruoju metu intensyviai ruošiamasi 2022–2030 m. Marijampolės regiono plėtros plano projektams. Didžioji dalis šiems projektams numatytų lėšų bus skirta turizmo objektų pritaikymui lankytojams, visuomenės sveikatos paslaugoms gerinti, ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrai ir, be abejo, švietimo paslaugų prieinamumui bei kokybei gerinti.

Minėto plano priemonės skirtos gerinti infrastruktūrą, todėl Savivaldybė turės surasti ir kitų finansavimo šaltinių, kurie padėtų įgyvendinti vadinamąsias minkštąsias veiklas.

Pritaikoma infrastruktūra

Pastaruoju metu švietime itin daug dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui. Jį tikslinga sieti su personalizuotu mokinių ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko gebėjimus ir poreikius. Be individualios pagalbos, mokiniui svarbi ir jam pritaikyta aplinka bei tinkamos priemonės. Iki 2030 m. visos šalies ugdymo įstaigos privalės būti pritaikytos vaikams, turintiems bet kokią negalią.

Nemaža dalis rajono įstaigų infrastruktūros pokyčius ketina vykdyti iš „Tūkstantmečio mokyklų“ bei Marijampolės regiono plėtros programos lėšų, tačiau dalį darbų vis tiek teks finansuoti iš Savivaldybės biudžeto arba ieškoti kitų alternatyvų.

Vilkaviškio pradinė mokykla planuoja įsirengti keltuvą bei du universalaus dizaino kabinetus, Gražiškių ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bei Kybartų „Saulės“ progimnazija – sensorinius kabinetus arba nusiraminimo kambarius, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla bei Pilviškių „Santakos“ gimnazija – liftus arba keltuvus, o Sūdavos pagrindinė mokykla ir Vilkaviškio rajono Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras – emocijų ir nusiraminimo kambarius.

„Įstaigų daug, o lėšų visoms nepakanka. Anksčiau stengdavomės kalbėtis su mokinių tėvais, siūlydami jiems pasirinkti judėjimo negalią turintiems asmenims jau pritaikytą bendrojo lavinimo įstaigą bei garantuodami jų atžaloms pavėžėjimą arba kelionės išlaidų kompensaciją. Po 2030 m. to daryti jau negalėsime. Tėvai galės rinktis bet kurią rajone veikiančią ugdymo įstaigą ir reikalauti pritaikytos infrastruktūros bei mokymosi programos“, – pasakojo Savivaldybės vicemerė.

Išauga finansavimas

Anot D. Riklienės, įtraukiojo ugdymo sąvoka tik skamba paprastai, tačiau iš tikrųjų tai yra didžiulis ir sudėtingas mechanizmas. Juk būtina ne tik pritaikyti infrastruktūrą, bet ir pasirūpinti specialistais, mokytojo ir mokinio padėjėjais.

Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu turi rūpintis mokyklos Vaiko gerovės komisija. Jei ji nustato, jog vaikas turi sunkumų, kurių sprendimui reikalinga papildoma specialistų pagalba, rekomenduojama tėvams vaiką įvertinti Švietimo pagalbos tarnyboje (ŠPT).

Mūsų rajono ŠPT specialistai yra įsipareigoję iki kiekvienų metų rugsėjo įvertinti kuo daugiau vaikų, kad nustatytų, ar jie turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Tokiu būdu dalis lėšų jų ugdymui skiriama iš valstybės biudžeto.

„Su papildomomis Savivaldybės biudžeto išlaidomis susiję ir daugiau niuansų, kurių anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, nuo šių mokslo metų pradžios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams skiriamos 6 ugdymo valandos, skirtos netiesioginiam darbui su mokiniais. Vadinasi, per šį laiką vaikučius turi užimti kažkas kitas. Tai reiškia, kad įstaigoms reikia daugiau darbuotojų, o kartu ir daugiau pinigų atlyginimams“, – kalbėjo D. Riklienė.

Dvi situacijos pusės

Savivaldybės vicemerė svarstė, kad vyraujantį Vyriausybės požiūrį į įtraukųjį ugdymą galima vertinti dvejopai. Anot jos, modelis, kuriuo remiantis visi mokiniai, nepaisant gebėjimų, yra įtraukiami į arčiausiai gyvenamosios vietos esančias, amžių atitinkančias bendrojo ugdymo klases, išties padeda greičiau tobulėti negalią turintiems vaikams. Visgi yra ir kita pusė.

„Kad ir kaip geranoriškai žiūrėtume į negalią turinčių vaikų integraciją į bendrojo ugdymo mokyklas, turime atsižvelgti ir į kitus mokinius. Juk negalime garantuoti, kad didelių specialiųjų poreikių turintis vaikas jiems netrukdys. Manau, kad kokybiškai dirbančios specialiosios mokyklos, tokios kaip neseniai Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos skyriumi tapusi „Rasos“ mokykla, tokiems vaikučiams yra daug geresnė vieta tobulėti. Deja, tokioms įstaigoms ateityje žadama dar labiau sumažinti finansavimą. Planuojama kiekviename šalies regione palikti tik po vieną tokio tipo centrą. Gaila, nes tikrai ne visi gali sėkmingai integruotis į bendrojo ugdymo mokyklas“, – svarstė pašnekovė.

Anot jos, daug logiškiau būtų vykdyti didelių specialiųjų poreikių turinčių mokinių integraciją per bendrus renginius, šventes ar popamokines veiklas.

Visos dienos mokykla

Artimiausiu metu pokyčių švietime numatoma ir daugiau. Keturios rajono ugdymo įstaigos – Vilkaviškio pradinė, Salomėjos Nėries ir Sūdavos pagrindinės mokyklos bei Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras – dalyvauja Marijampolės regiono plėtros plano projekte, skirtame įsteigti visos dienos mokyklas. Jau kitais metais šiose įstaigose turėtų prasidėti darbai, orientuoti į infrastruktūrinius pokyčius, susijusius su patalpų pritaikymu visos dienos ugdymui. Savivaldybės atstovai, savo ruožtu, privalės pasirūpinti papildomu vaikų užimtumu bei veiklomis.

Neseniai atsirado galimybė papildomų lėšų visos dienos mokykloms gauti ir iš valstybės biudžeto. Savivaldybė bandys tuo pasinaudoti. Jei pateikta paraiška bus patvirtinta, prie jau minėtų keturių įstaigų turėtų prisijungti Virbalio pagrindinė mokykla bei Gražiškių gimnazija kartu su Bartninkų skyriumi. Šios dvi įstaigos planuoja sudaryti galimybę visos dienos mokyklą lankyti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, taip pat gaunantiems nemokamą maitinimą, globojamiems bei rizikos šeimose augantiems mokiniams.

Jei viskas vyks pagal planą, į visos dienos mokyklas žadama įtraukti maždaug 330 Vilkaviškio rajono mokinių.

„Skiriame nemažą dėmesį popamokiniam vaikų ugdymui. Ilgai buvome vienintelė šalies savivaldybė, kurioje popamokinės veiklos vaikams nieko nekainavo – jas kompensuojame iš Savivaldybės biudžete ugdymui skiriamų lėšų. Dabar mūsų pavyzdžiu seka ir kai kurie kiti rajonai. Taip pat prioritetus teikiame vaikų dienos centrams. Naujausias iš jų akredituotas Vištytyje. Norime, kad mūsų mokiniai gautų įdomų, intensyvų ir įvairiapusį ugdymą“, – kalbėjo D. Riklienė.

Laukiantys tinklo pokyčiai

Tam tikrų pokyčių numatoma ir mokyklų tinklo plane. Vilkaviškio „Pasakos“ ir Kybartų „Ąžuoliuko“ lopšeliuose-darželiuose ketinama steigti papildomas ikimokyklinukų grupes, kuriose vaikai būtų ugdomi visą dieną.

Vadovaujantis dabartiniais teisės aktais, nuo 2027 m. įsigalios reikalavimas visiems ugdymo įstaigų vadovams turėti magistro diplomą, todėl tai taip pat darys nemažą įtaką rajono ugdymo įstaigų tinklui. Pavyzdžiui, iš penkių šiuo metu rajono lopšeliams-darželiams vadovaujančių direktorių magistro laipsnį turi vienintelė „Ąžuoliuko“ vadovė Ineta Grudzinskaitė.

„Iš pradžių galvojome sekti Marijampolės pavyzdžiu ir sujungti visus rajono darželius į vieną. Visgi atsižvelgę į numatomus reikalavimus vadovams bei į ekonominius skaičiavimus, ieškome kitų taupymo būdų ir bent iki 2027 m. lopšelių-darželių neplanuojame reorganizuoti“, – kalbėjo vicemerė

Ji taip pat užsiminė, kad buvo svarstoma uždaryti iki 20 vaikų turinčias ikimokyklinio ugdymo grupes Pajevonyje, Karkliniuose bei Gudkaimyje, o mažyliams užtikrinti pavėžėjimą į artimiausias ugdymo įstaigas. Visgi atlikus išsamią analizę paaiškėjo, kad įstaigoms, kurioms priklauso šie skyriai, užtenka skiriamų mokymo ir valdymo lėšų ir jos papildomo finansavimo neprašo. Dėl šios priežasties pokyčiai iki 2027 m. šiuose skyriuose taip pat neplanuojami.

Reorganizacijos šiuo metu laukia Vilkaviškio rajono jaunimo ir suaugusiųjų mokykla. Realiausia, kad ji bus prijungta prie Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus.

„Diskutuojame ir apie ilgosios Kybartų gimnazijos steigimą. Į ją sujungtume Kristijono Donelaičio gimnaziją ir „Saulės“ progimnaziją. Dalyvaudama „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje Kybartų gimnazija yra įsipareigojusi išlaikyti bent 200 mokinių. Dabar šis skaičius balansuoja ant ribos“, – kalbėjo D. Riklienė.