„Būti su knygomis yra tikra dovana“

Jau trečius metus Vilija Štreimikienė savo širdį, kūrybiškumą, žinias ir energiją skiria kultūrinės veiklos barui Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Renginių sumanytoja, organizatorė ir aktyvi dalyvė rašo tekstus bibliotekos svetainei ir „Santakos“ laikraščiui. Jos iniciatyva šiltuoju metų laiku vyksta unikalūs poezijos skaitymai netradicinėse erdvėse, o kai lauke tamsu ir niūru, žmonės kviečiami burtis bibliotekoje. Tokių susiėjimų metu gimsta bendrystės jausmas, o svarbiausia – klausantis kito žmogaus širdies išgirstama ir pajuntama savoji.

Vilija nuoširdžiai dalijasi didele meile Lietuvai, Vilkaviškio kraštui, lietuvių kalbai, muzikai ir prisipažįsta darbo valandų neskaičiuojanti. Džiaugiasi, kad bibliotekos veikla domisi, renginius lanko ne tik vilkaviškiečiai, bet ir kaimyninių miestų gyventojai.

„Kiekviena diena alsuoja savo ritmu. Kai ritmas nejučia įgauna vis didesnį pagreitį, išsiilgusiųjų atokvėpio visuomet laukia biblioteka – atnaujintos, šviesios, jaukios erdvės, lėčiau tekantis laikas, nuoširdus bendravimas ir dėmesys kiekvienam“, – sakė Vilija. Šiandien „Santakos“ skaitytojams siūlome Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos interneto svetainėje publikuotą interviu su vilkaviškiete Vilija ŠTREIMIKIENE.

– Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

– Jau pati sąvoka ,,knyga“ talpina savyje aibę pačių įvairiausių vertybių. Skaitymo galia – ypatinga. Kai ne tik keliauji nuoseklia žodžių seka, vaizduotėje dėliojiesi regimus fragmentus, bet ir visa esybe pasineri į kūrėjo kuriamą pasaulį. Kai tavyje kažkas neramiai suspurda, jaukiai ar nejaukiai paliečia ir netgi sudrumsčia. Man yra vertinga ta knyga, kurią skaitydama nelieku abejinga.

– Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

– Pasinaudosiu neseniai vienuose mokymuose išgirsta lektoriaus, filosofo Jurgio Dieliauto mintimi, jog kiekvienas bibliotekininkas privalo būti susipažinęs su J. L. Borgeso kūryba.

– Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

– Džiaugiuosi, jog mano gyvenime knygos iki šiol teturi tik vieną – tiesioginę – paskirtį.

– Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

– Skaitmeninių knygų konkurencija neturėtų bauginti. Kiekviena alternatyva yra sveikintinas reiškinys, tačiau, kad ir kaip banaliai skambėtų, žmogui reikalingas tiesioginis sąlytis su tuo, kas tikra ir apčiuopiama.

– Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

– Neabejoju, jog kiekviena karta tikrai turi savitą ryšį su knyga. Mano gyvenime knygos vaidmuo ypatingas – su ja augau ir vis dar tebeaugu, su ja mezgiau ir puoselėjau patį šilčiausią santykį ugdydama jaunąją kartą. Būdama tarp knygų jaučiuosi saugesnė.

– Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

– Net nežinau… Esu už tai, jog knygos tęstų savo kelionę, o geriems draugams juk negaila nieko.

– Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

– Sunku išskirti konkretų žanrą, tačiau arčiausiai mano esybės – vienareikšmiškai poezija… Svaiginanti ir bauginanti, viltinga ir nerimastinga, ne visada saikinga, būna – spalvinga, o kartais – pametusi kontūrus, tarytum paskendus rūke. Bet visada – stipriau ar silpniau – jausminga.

– Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausiųjų sąraše?

– Pastaruoju metu vis naujai atrandu lietuvių literatūrą. Rinkdamasi knygą pirmenybę teikiu jos turiniui ir tik po to pasidomiu pačiu kontekstu.

– Jei pati rašytumėte, apie ką būtų jūsų knyga?

– Apie gyvenimą ir jo spalvas.

– Kokią knygą skaitote šiuo metu?

– Paprastai skaitau kelias knygas vienu metu, turiu ryto ir vakaro skaitymo ritualus. Šiuo metu mano rytai prasideda motyvacijos paieškomis A. C. Brooks ir O. Winfrey knygoje apie meną ir mokslą ,,Kurk gyvenimą, kokio trokšti“. Prie miegamojo lovos ilgesingai laukia naujausia J. Gaižausko knyga ,,Mėnulio medžiotojai“. Dienai duoklę atiduoda patys įvairiausi skaitiniai: ruošdamasi renginiui apie vokiečių literatūros klasikų kūrybą skaičiau T. Fontane romaną ,,Sesilė“ ir laukiu netrukus pasirodysiančios J. W. Gėtės knygos ,,Sielų trauka“, ant mano darbo stalo guli įpusėta B. Nicholson ,,21 taisyklė geram gyvenimui“ ir, kas be ko, keletas poezijos rinktinių. Taip atrodo mano šiandiena. Vienas knygas keičia kitos, bet principas visada išlieka tas pats – didžiąją laiko dalį praleisdama bibliotekoje (joje skaičiuoju jau trejus savo darbo metus), aš vis dar svaigstu nuo minties, jog būti tarp knygų ir su knygomis yra tikrų tikriausia dovana.