Profesorius dr. Gediminas Navaitis teigia, kad poreikis ateiti į psichologo konsultaciją atsiranda tada, kai žmogus patiria stresą ir sunkumų jį įveikdamas. Štai kodėl pirmoji knygos „Sėkmės formulės“ dalis skirta streso valdymui. Autorius sako, kad knygą perskaityti reikėtų kiekvienam: „Jei netenkina bet koks bendravimas, jei norite ne bet kokios pažinties, o svajojate apie princą ar princesę, jei netenkina bet koks darbas, o ketinate padaryti stulbinančią karjerą, nebandote iš dviejų blogybių rinktis mažesnę, o norite iš dviejų sėkmių rinktis didesnę – knyga jums tikrai pravers.“ Skaitytojams pateikiame interviu su prof. dr. G. Navaičiu.
– Profesoriau, sakykite, ar streso lygį galima išmatuoti?
– Streso lygis matuojamas balais. Žmonės, žinoma, skirtingi, vienam tas lygis gali būti vienoks, kitam – kitoks, tačiau egzistuoja statistika: kas per metus prarado artimą žmogų – 100 streso balų, kas išsiskyrė – 75 streso balai, kas susituokė – 50 streso balų, pakeitė darbą – 35, baigė universitetą – 30, pakeitė gyvenamąją vietą – 25 streso balai. Tai pokyčiai, prie kurių mes turime prisitaikyti. Stresą aš prilyginčiau temperatūrai, – vieni jausis blogai, kai pakyla 37, kiti ir su 38 jausis puikiai.
– Savo knygoje rašote apie tai, kad stresą valdyti yra įmanoma, tačiau žmogaus gyvenime juk būna situacijų, kai, rodos, žemė slysta iš po kojų.
– Prieš tūkstantį metų gydytojas ir filosofas Avicena atliko eksperimentą: šalia liūto narvo į kitą narvą uždarė ėriuką. Liūtas šokinėjo, riaumojo, o ėriukas kitame narve drebėjo. Po dviejų savaičių ėriukas nudvėsė, skrodimas parodė, kad mirtis jį ištiko dėl senatvinių kraujagyslių sistemos pokyčių. Patirdamas nuolatinį stresą ėriukas per dvi savaites paseno. Šis nelabai moksliškas, bet tikrai vaizdus eksperimentas iliustruoja šiuolaikinį požiūrį į stresą.
Jei dabar patalpoje, kurioje esame, pasirodytų liūtas – sunerimtume, pasikeistų organizmo tonusas, širdis plaktų sparčiau, įsitemptų raumenys. Taip mes išgyvename pirmąją streso fazę – nerimą. Tačiau tuojau pat pulti į paniką nėra naudinga, todėl bandydami nuo liūto apsisaugoti turime suvaldyti nerimo požymius. Tai antroji streso fazė – priešinimasis nerimui. Jei nepavyks to padaryti, pakliūsime į trečiąją fazę – išsekimą, kai prasidės fiziniai ir psichiniai kūno pažeidimai.
– Šiandien turime daug madingų žodžių – meditacija, savikontrolė, savistaba… Savo knygoje jūs taip pat siūlote įvairių būdų, kaip kovoti su stresu. Ar egzistuoja panacėja, kuri visus išgelbėtų?
– Papasakosiu apie problemą, kurią išgyvenau asmeniškai. Seniai, studijų metais, pamėginau išvengti aplink siaučiančių virusų. Žinojau, kad padeda kvėpavimas, nosies plovimas. Savo slogą anuomet suvaldžiau, bet vien tik nosies priežiūrai kasdien skirdavau po pusvalandį per dieną. Kuris iš mūsų šiandieną atskiro organo priežiūrai – akims, ausims, uoslei, virškinimui ir taip toliau – gali skirti po pusvalandį? O jei dar tektų pridėti kelias valandas meditacijai? Todėl knygoje siūlau trumpus, greitus metodus, kuriems per dieną užtenka keleto minučių.
– Rašydamas knygą rėmėtės mokymais, kuriuos daug metų rengiate verslininkams ir vadovams. Galbūt prisimenate kokią sėkmingą, įkvepiančią istoriją, kuri galėtų tapti pavyzdžiu?
– Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje į JAV atvyksta prancūzas ir pradeda prekiauti brangiu vynu, sukuria verslą, tampa turtingu žmogumi. Žurnalistė kartą jo klausia, kaip jis ryžosi siūlyti prabangos prekę Didžiosios depresijos, ekonomikos krizės metu? Prancūzas jai atsakė taip: „Tuo metu prastai mokėjau anglų kalbą, todėl neskaičiau laikraščių ir nežinojau, kad kilusi krizė.“
Mano konsultuotas verslininkas, kuriam tai sekasi, tai nesiseka, pasakojo, kad važiavo namo troleibusu. Nusipirkęs bandelę jau norėjo ją valgyti, bet jo žvilgsnis užkliuvo už užkandžiaujančio ir alaus butelį laikančio benamio. „Ar tikrai noriu būti į jį panašus? – pagalvojo verslininkas. – Gal galiu palaukti 10 minučių, grįžti namo ir ramiai pavalgyti?“
Svarbu tai, kad šis įvykis tapo postūmiu elgtis kaip sėkmingam, o ne kaip nesėkmingam žmogui. Toks ir tapo. Geri įpročiai dažnai reiškia sėkmę versle ir artimuose santykiuose. Kiekvienai šiai sričiai galima pritaikyti savo sėkmės formules.
– Nemažai vietos knygoje skiriate intymumui. Netgi teigiate, kad intymumas yra viena iš sėkmingo žmogaus sudedamųjų dalių. Kodėl jis toks svarbus?
– Todėl, kad žmogus yra porinė būtybė ir dauguma žmonių norėtų turėti artimus santykius. Daugiau nei 90 procentų lietuvių teigia, kad neatskiriama laimingo gyvenimo dalis yra darna šeimoje. Kita vertus, per pastarąjį ketvirtį amžiaus santuokų pastebimai sumažėjo. 1990 metais jų buvo 36 tūkstančiai, o šiuo metu – tik 16 tūkstančių. Priežasčių, žinoma, esama įvairių.
– Galite patvirtinti arba paneigti faktą, kad šiuolaikiniam žmogui sekso reikės vis mažiau?
– Jei kalbėsime apie 100 metų laiko tarpą, dabartinėje aplinkoje sekso yra žymiai daugiau, nuolat matome apnuogintus kūnus, kiekvieną vakarą TV ekrane galime matyti įsimylėjimą, asistavimą, aistrą. Dažniausiai tai – nelaimingos meilės istorijos. Laimingą meilę išvystame nebent filmo pabaigoje, kai rodomos vestuvės. Trūksta pasakojimų apie sėkmę meilėje, jauni ir ne tik jauni žmonės nesugeba jos įsivaizduoti. Jie dažnai girdi posakį „profesinė karjera“, bet sąvoka „šeiminė karjera“ nelabai girdėta.
– Jei tai, ką jūs kalbate apie perspektyvos neturinčius žmones, negebančius įsivaizduoti savo ir savo šeimos ateities, yra tiesa, ar tai reiškia, kad žmonės nebemoka svajoti?
– Didžioji dalis žmonių, neabejoju, turi planų šiems, kitiems metams ir vizijų dešimčiai ateinančių metų. Deja, konsultacijose gana dažnai susiduriu su žmonėmis, nesugebančiais atsakyti į klausimą, kaip jie įsivaizduoja tolesnį savo gyvenimą. Jie nemato perspektyvos, nežino, kur eina. Ir jei žmogus nežino, kur eina, tai kokia tikimybė, kad klaidžiodamas šen ar ten jis netikėtai atsidurs aukščiausio Europos kalno Monblano viršūnėje? Negebėjimas pasirinkti ir kryptingai siekti savos ateities yra viena iš dažnesnių psichologinių problemų. Kaip ją įveikti, kaip valdyti savo ateitį, rašau viename knygos skyriuje.
Laisvė RADZEVIČIENĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.