Marijampolės geležinkelio stočiai – 100 metų

Šiemet mūsų kaimynai turi išskirtinę progą švęsti – gražiausiai Lietuvoje Marijampolės geležinkelio stočiai sukanka 100 metų. Šio objekto šimtmetis – istorinė sukaktis, miesto pasididžiavimas ir ypatingas įvykis. Jubiliejus paskatins iš naujo atrasti vieną įspūdingiausių Marijampolės architektūros perlų.

Nuo pat 1925-ųjų, kai buvo atidarytas pagal Edmundo Alfonso Fryko projektą pastatytas stoties pastatas, ši vieta traukia akį savo elegancija ir stiliumi.
Marijampolės geležinkelio stoties keleivių rūmų, važiuojant Stoties gatve, nepastebėti tiesiog neįmanoma. Tai yra vienas iš puošniausių tokios paskirties objektų šalyje. Prieš 100 metų atidaryti geležinkelio stoties rūmai šiandien turi didelę architektūrinę vertę ne tik Lietuvos architektūros kontekste.
Lietuvos inžinieriaus architekto Edmundo Alfonso Fryko projektuotas statinys sukurtas imituojant ankstyvojo moderno stilistiką. Įdomu tai, kad ir kituose Europos miestuose, nepaisant modernių metalinių konstrukcijų peronuose, geležinkelio stočių pastatai dažniausiai buvo gana puošnios architektūros, persmelkti istorizmo. Modernizmas ilgai neprigijo geležinkelio stočių keleivių rūmų statybose.
Vis dėlto netgi istorizmo architektūros geležinkelio stotys Lietuvoje buvo kur kas paprastesnės, nei esanti Marijampolėje. Kompozicijos ir stiliaus atžvilgiu dviaukštė stotis yra originali tarp tokios paskirties statinių mūsų šalyje. Geležinkelio stoties rūmai su ryškiu akcentu – puošniu stambiu vietinio vandentiekio bokštu, kuriame buvo numatyta įrengti laikrodį, Lietuvos geležinkelio stočių istorijoje užima išskirtinę vietą.
Lietuvos architektūros istorikė dr. Nijolė Lukšionytė ir menotyrininkė Iveta Dabašinskienė yra konstatavusios, kad E. A. Frykas išsiveržė iš nuobodžių formų rėmų. Asimetriška, laipsniškai besivystanti stoties rūmų kompozicija būdinga moderno krypčiai. Pastato dekore esama ne vieno istorinio stiliaus atgarsių (pavyzdžiui, aukšti dūmtraukiai perimti iš neogotikos), harmoningai susietų su visuma.
Svarstoma, kad šios krypties architektūros pasirinkimas gali būti siejamas su nacionalinės architektūros paieškomis, kurios praeito amžiaus 3-iajame dešimtmetyje dar nebuvo įgijusios aiškios krypties. Marijampolės stoties keleivių rūmai – vieni pirmųjų, iškilusių atkūrus Lietuvos valstybę, ir galbūt buvo kaip ženklas naujajame geležinkelių statybos etape. Anot architektūros specialisčių, tikėtina, jog E. A. Frykas iš užsakovo gavo prašymą suprojektuoti išskirtinį geležinkelių sistemoje architektūros pastatą, kuris kontrastuotų carinio laikotarpio tipinių projektų kontekste ir pažymėtų naujo geležinkelių etapo pradžią. Dėl išraiškingų tūrių ir lakios vertikalės Marijampolės geležinkelio stoties rūmai tapo svarbiu meniniu ir reprezentaciniu miesto akcentu.
Šimtametė geležinkelio stotis primena, kad Marijampolė yra vartai į Europą, jungiantys tradicijas ir modernumą. Visus metus vyksiantis įkvepiančių renginių ciklas kvies kiekvieną prisiliesti prie istorijos.
„Santakos“ inf.