Augantys žmonės tyrinėja save, supantį pasaulį ir jo ribas. Kartais šis tyrinėjimas gali virsti ne tik rizika sveikatai, bet ir rimtais iššūkiais šeimai. Kodėl jaunuoliai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas? Kaip atpažinti pirmuosius ženklus? Ir kaip tėvams atvirai, be baimės kalbėtis apie tai su savo vaikais?
Naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas rodo, kad nikotino gaminių ir alkoholio vartojimas vaikų bei paauglių amžiaus grupėje nežymiai didėja. Žalingi įpročiai jaunystėje – sunkiai pastebimos problemos, mat tokio amžiaus žmogus dažnai nesuvokia ilgalaikės jų žalos. Kaip pastebėti tą jaunuolį, kuris turi žalingų įpročių, ir kaip jam padėti?
Anot „SOS vaikų kaimai Lietuva“ Multidimensinės šeimos terapijos programos koordinatoriaus Tito Medelio, jaunimas imasi svaigalų dėl daugybės priežasčių, tačiau pastebima tendencija, jog eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis yra linkę paaugliai, augantys nesaugioje aplinkoje arba tiesiog savęs ieškantys, norintys pritapti prie kitų jaunuoliai.
Vienas iš motyvų gali būti ir tas, kad paauglys svaiginasi bandydamas nusiraminti.
„Priežasčių gali būti įvairių, tačiau remdamasis praktika šeimos terapijoje esu linkęs tikėti, kad dažniausiai tai yra šeimos įtaka, sunki aplinka, kurioje jaunas žmogus auga. Kai namuose paauglys negauna tinkamo atgalinio ryšio iš šeimos narių, jaučiasi nesuprastas, neįvertintas, dažnu atveju „bėga iš namų“ ir ieško tinkamos aplinkos.
Pastebėta, kad paaugliai, kurie pirmą sykį pavartoja, dažniausiai nebūtinai lieka patenkinti ta patirtimi, yra nusivylę arba sako, kad niekada daugiau nenorėtų to pakartoti. Būtent tokiu momentu tėvai turėtų nedelsti ir užsiimti pirmine prevencija“, – kalbėjo T. Medelis.
Tam tikri požymiai, kurie gali padėti identifikuoti, jog jaunuolis turi žalingų įpročių, ir paskatinti imtis prevencijos priemonių, gali būti itin akivaizdūs – paaštrėjęs pyktis, suprastėję pažymiai, mokyklos nelankymas, pakitęs draugų ratas, vėlyvas grįžimas namo.
Vis dėlto kaip tėvams pajusti tą momentą, kuomet reikia pagalbos?
Signalus, kad kažkas yra ne taip, paaugliai siunčia kur kas anksčiau, nei pradeda vartoti. Vienas iš ženklų gali būti per konfliktą pasakytos frazės „Tu manęs nesiklausai, tu manęs negirdi, tu manęs nesupranti, aš negaliu būti savo kambaryje, blogai jaučiuosi namuose.“ Tai sakoma piktai, jaučiamas didelis jaunuolio nusivylimas.
Suaugęs žmogus turėtų priimti emocijas ir eiti į santykį klausdamas, kas vyksta, kaip jis galėtų padėti vaikui namuose pasijusti geriau. Sutvirtinus ryšį su paaugliu šis pats papasakos apie savo patirtis.
T. Medelis pabrėžė, jog paauglystės laikotarpyje besiformuojant asmenybei elgesio klaidas svarbu priimti neuždedant kaltės jausmo savo vaikui. Augimo ir paieškų etapas gali pasirodyti nutrūktgalviškas, tačiau tėvai turėtų rasti ryšį, kaip kalbėti su vaikais apie jų emocijas, ir suteikti ramią aplinką atsiverti.
„Kaip ateiti į tą santykį? Aš patariu tėvams nenuneigti emocijų, nes jaunas žmogus dažnai jaučiasi neįvertintas, nurašytas. Tėvai turėtų padėti vaikams įvardyti tas emocijas“, – sakė šeimos terapijos programos koordinatoriaus.
Pasak jo, kartais atrodo, jog paaugliai turi nemirtingumo sindromą – yra įsitikinę, kad jiems nieko nenutiks, dėl to gali daryti ką nori. „Kai tau keturiolika, manai, kad gyvensi amžinai ir nesuki galvos, jog važiuodamas dviračiu turi segėti šalmą. Yra dalykų, kurie verčia jauną žmogų elgtis rizikingai, bet šioje vietoje turi ateiti tėvai“, – pabrėžė T. Medelis.
Austėja EGLYNAITĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.