2026-uosius minės kaip Kanklių metus

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą dėl pritarimo 2026 m. paskelbti atmintinais Kanklių metais ir jį gavo.

Atsižvelgiant į Skriaudžių kanklių ansamblio 120-mečio sukaktį 2026 m., tai bus tinkama proga atkreipti visuomenės dėmesį į kankles kaip vieną lietuviškosios tapatybės ženklų.
Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas. Įvairūs skirtinguose etnografiniuose regionuose paplitę kanklių tipai ir kankliavimo būdai pasižymi giliomis tradicijomis. Nuo XX a. pradžios kanklės įgavo lietuvių kultūros bei Lietuvos nepriklausomybės simbolinę reikšmę. Tuomet paplito tradicija kankles kaip lietuvybės simbolį turėti savo namuose, kanklininko vaizdinys tapo dažnas vaizduojamojoje dailėje, skulptūroje ir literatūros kūriniuose, o pačių kanklių atvaizdas iki šiol tebenaudojamas kaip tautinio identiteto ženklas.
1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis, kuriam atsirasti daug įtakos turėjo ne tik pedagogo Prano Puskunigio švietėjiška veikla, bet ir tautinio sąmoningumo pakilimo nuotaikos, lietuviškuose vakaruose vis dažniau pasirodantys kanklininkai ar jų būreliai. Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrimas žymi didžiulį pokytį lietuviško kankliavimo istorijoje – iki tol kanklės buvo priskiriamos vien kaimo tradicijai, o nuo 1906 m. pradėta jas vertinti kaip tautinį instrumentą, kankliavimo tradicija išplito ir į miestus.
Šiomis dienomis Lietuvoje kanklių tradicija yra labai gyvybinga ir aktuali: pastaruoju metu kanklių prestižas vis labiau kyla visuomenėje, kanklių tradicijos tęstinumą užtikrina įvairios kanklininkų bendruomenės, daugėja norinčiųjų išmokti jomis skambinti, plečiasi kankliavimo raiška – kanklių muzika vis dažniau skamba ne tik koncertuose, bet ir įvairiomis kitomis progomis (asmeninių, šeimos švenčių metu, atmintinių dienų minėjimuose, šalies kultūrinio savitumo pristatymuose užsienyje ir kt.).
Etninės kultūros globos tarybos inf.