Skyrybos – viena skaudžiausių patirčių šeimos gyvenime, kuri vaikams gali tapti tikru emociniu išbandymu. Kaip tėvai gali sumažinti skyrybų poveikį vaikų psichologinei gerovei? Ką daryti, jei vaikai kaltina save ir užsisklendžia?
Skyrybos gali būti viena iš skaudžiausių emocinių krizių šeimoje, ypač vaikams, kurie dažnai nesugeba pilnai suprasti situacijos ar jos pasekmių. Tėvų santykių pabaiga gali sukelti vaikams didžiulį nerimą, kaltę, liūdesį ar net pyktį, todėl labai svarbu, kad tėvai imtųsi atsakingo ir jautraus požiūrio į vaikų jausmus.
SOS vaikų kaimai Lietuva Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos koordinatorius Kauno regione Justinas Didvalis, teigia, jog svarbu, kad tėvai su vaikais kalbėtų atvirai ir nuoširdžiai, tačiau pritaikytų kalbą pagal vaiko amžių ir supratimo lygį. Jie turi paaiškinti, kad skyrybos nėra vaikų kaltė ir kad meilė jiems nesikeičia, nepriklausomai nuo to, kad santykiai tarp tėvų pasikeitė.
Tai padeda sumažinti vaikų kaltės jausmą, kuris gali kilti, ypač jei jie pradeda galvoti, kad kažkaip prisidėjo prie tėvų problemų. Svarbu įsitikinti, kad vaikai suprastų, jog tėvai ir toliau lieka jų tėvais ir kad pagrindiniai jų poreikiai – emociniai, fiziniai ir materialūs – bus patenkinti.
„Klausime, kaip pradėti kalbėtis apie skyrybas, yra atsakymas – reikia pradėti kalbėtis. Labai svarbu, kad tėvai naują įvykį šeimoje pateiktų savo vaikams, ne kaip tragediją, nes kai kurie tėvai iš to daro chaosą, bet kalbėtų kaip apie procesą.
Vaikams reikia ramiai paaiškinti, kad aš, tėtis su mama, eisime skirtingais keliais, nes mūsų kažkokie norai ir poreikiai išsiskiria, dėl kurių galbūt praeityje kartu iš meilės kūrėme santuoką, laukėm savo vaiko, bet vis tik dabar pamatėme, kad mums netinka tas bendras kelias, kuriuo mes einame.
Svarbu pasakyti vaikui, kad jis vis tiek liks jų vaiku, kad skyrybos vyksta tarp vyro ir žmonos, bet ne skyrybos tarp vaiko ir tėvų”,– teigia specialistas J. Didvalis.
Specialistas apie skyrybas: „Patiems tėvams reikia savęs paklausti ar aš matau ateitį su savo partneriu”
Anot J. Didvalio, prieš žengiant žingsnį link skyrybų poroms būtina savęs paklausti ar jie mato ateitį su savo partneriu. Jei atsakymas neigiamas, tai signalizuoja apie gilesnę problemą, kurios nevalia ignoruoti. Tuo pačiu, svarbu suprasti ir įvardinti, kas būtent sukelia šiuos jausmus – ar tai nesutarimai, nepasitikėjimas, ar pasikeitę asmeniniai poreikiai. Tokia savianalizė padeda priimti sąmoningus sprendimus.
„Patiems tėvams reikia savęs paklausti ar aš matau ateitį su savo partneriu, jei taip, tada galima dėliotis ateities planą. Bet jeigu žmogus savęs paklausęs ar aš noriu atsibusti šalia šio žmogaus kas rytą, suprantu, kad ne, tada yra labai svarbu sau įsivardinti kodėl ir kokios to priežastys.
Pastebiu porose ir šeimose, kad sutuoktiniai labai daug pasilieka sau, būtent tam tikras temas, baimes”,– atliepė SOS vaikų kaimai Lietuva MDFT programos koordinatorius J. Didvalis.
Tėvų nesutarimai dažnai pasireiškia ir vaikų elgesyje
Kaip aiškina SOS vaikų kaimai Lietuva specialistas J. Didvalis, šeimos problemos, ypač tėvų nesutarimai ar ilgalaikis skyrybų procesas, gali turėti didelės įtakos vaikų elgesiui. Tėvų nesutarimai dažnai pasireiškia ir vaikų elgesyje – jie gali pradėti bėgti iš namų ar mokyklos.
J. Didvalis sako, kad savo darbo praktikoje turėjo įvairių pavyzdžių, o vienas iš jų – kuomet šeima nesugeba bendrauti kaip vienas vienetas, tai dažnai atsiskleidžia, kai tėvai, nepaisydami vidinių problemų, nesugeba sukurti vaikui stabilios ir saugios aplinkos. Tėvams pripažinus apie esamas tarpusavio problemas, tampa aišku, kodėl pakito vaiko elgesys.
„Dažnai tėvai kreipiasi į mus su prašymu, kuomet jaunuolis nelanko mokyklos, bėga iš namų ir tų problemų yra įvairi puokštė, o tėvai klausia ką daryti?
Būna, jog per terapiją mama ir vaikas sėdi šalia, o tėtis sėdi atskirai. Kaip specialistas matau, kad kažkas yra negerai, nes šeima turi būti, kaip vienetas. Tada aš paprašau jaunuolio, kad duotų penkias minutes su tėvais ir labai tiesiai šviesiai paklausiu, kas vyksta tarp jūsų?
Tėvai pradeda verkti ir sako mes skyrybų procese jau esame 4 metus ir mes norime išsiskirti. Ir tai yra atsakymas, kodėl jūsų vaikas elgiasi vienaip ar kitaip”,– pasakojo J. Didvalis.
Kaip mes gyvensim toliau?
Anot J. Didvalio, tėvams nusprendus skirtis, svarbu turėti aiškų ir subalansuotą planą, kad galėtų teisingai ir ramiai situaciją paaiškinti vaikui. Tėvai turi būti atviri ir pasakyti vaikui, kad nors jų santykiai su partneriu baigiasi, tai nepakeis jų ryšio su vaiku – jie vis tiek liks jo tėvais. Tėvai turėtų aptarti, kaip konkretūs pokyčiai atrodys praktikoje, pavyzdžiui, kas iš jų persikels į kitą gyvenamąją vietą, bet iki to laiko stengtis išlaikyti bendrą gyvenimą, kad vaikui būtų kuo mažiau streso.
„Jeigu vyras ir žmona eina skyrybų keliu, reikia turėti kuo aiškesnį planą, kurį vėliau reiks pateikti savo vaikui ar vaikams.
Reikia, kad tėvai ateitų ir pasakytų vaikui, kad mes skiriamės, nes mūsų norai, poreikiai išsiskiria, bet mes nesiskirsime su tavimi ir mes dabar tarsimės, kaip viskas bus nuo tos dienos, kai išsiskirsime, galbūt vienas iš tėvų kraustysis į kitą vietą, bet iki to momento mes gyvensime kartu”,– kalbėjo J. Didvalis.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.