Šauliai mokė valdyti dronus ir teikti pirmąją pagalbą

Toma BIRŠTONĖ

Neseniai atsikūrusi Kybartų 402-oji šaulių kuopa organizuoja įvairias veiklas, skirtas tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems. Vienas iš tokių renginių įvyko praėjusį penktadienį – buvo surengta informatyvi paskaita apie dronų valdymą, taip pat praktinis užsiėmimas, kurio dalyviai mokėsi teikti pirmąją pagalbą.

Panaudojimo galimybės

VšĮ „Kybartų jaunimas“ ir Kybartų 402-oji šaulių kuopa kartu siekia bendro tikslo – suteikti galimybę bendruomenės nariams išmokti valdyti dronus bei suteikti pirmąją pagalbą. Įdomiose paskaitose kartu su bendruomenės nariais dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Gediminas Latvys, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys ir Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Jauni žmonės dažnai mano, kad minėtos skraidyklės daugiausia tinka pramogoms, tačiau pirmasis jų panaudojimas buvo kariniais tikslais.

Apie įvairias bepiločių orlaivių pritaikymo galimybes kybartiečiams renginyje pasakojo lektorius Andrius Guzaitis, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) 209-osios bepiločių sistemų pajėgų kuopos vado pavaduotojas. Specialistas akcentavo, kad dronai plačiai naudojami įvairiose srityse, tokiose kaip kartografija, medicina, logistika ir net sportas.

Neretai šie prietaisai naudojami dingusių žmonių paieškose. Pasak lektoriaus, pradžioje dronai kariuomenėje buvo skirti žvalgybos tikslams, siekiant stebėti ir rinkti informaciją be tiesioginio pavojų keliančio kontakto. Vėliau skraidyklės pradėtos naudoti atakoms, nes tokių technologijų pritaikymas suteikia kariškiams neįtikėtiną pranašumą mūšio lauke.

„Ranka granatą galima numesti apie 50 metrų, o pasitelkus droną – net kelis kilometrus“, – vienu iš pavyzdžių pasidalijo A. Guzaitis.

Yra tam tikrų sąlygų

Moksleiviams buvo labai smalsu, kada jie galės praktiškai išbandyti droną, nes vien tik apžiūrėti skraidyklę ir paimti ją į rankas buvo per mažai. Bet specialistas patikino, kad drono valdymas nėra savaime suprantamas dalykas. Pradedantiesiems rekomenduojama bent 40 valandų padirbėti su simuliatoriumi prie kompiuterio, o tik paskui pabandyti pakelti įrenginį į orą.

Baigę simuliacines pratybas dalyviai laikys tarpinį egzaminą, kad įvertintų savo pasirengimą valdyti skraidyklę.

Visgi Kybartuose, pasienio mieste, kyla tam tikrų iššūkių. Pagal įstatymus, trys kilometrai iki valstybių sienos yra zona, kurioje dronų skraidymas galimas tik turint atitinkamą leidimą. Tačiau tai nereiškia, kad praktinių užsiėmimų nebus. Jie vyks už miesto ribų.

Kaip teigė Kybartų 402-osios šaulių kuopos vadas Tomas Žvirblis, moksleiviams, norintiems išmokti valdyti droną, keliamos tam tikros sąlygos. Jie privalo lankyti kokį nors mieste veikiantį būrelį, turėti bibliotekos skaitytojo pažymėjimą.

Svarbu mokėti suteikti pagalbą

Antroje renginio dalyje smalsius moksleivius pakeitė suaugusieji. Užsiėmimą jiems vedė LŠS Mokymų ir nekinetinių operacijų centro metodininkas Žilvinas Neliubšys. Jis ne tik dalijosi žiniomis apie pirmosios pagalbos teikimą, bet ir akcentavo, kaip išvengti klaidų gelbstint žmones.

Mokymų dalyviai peržiūrėjo kelis filmuotos medžiagos epizodus, kuriuose užfiksuotos ekstremalios situacijos – teroristiniai išpuoliai, mūšių laukai, ir žmonės, atsidūrę tokiose aplinkybėse. Natūralu, kad civiliai gyventojai dažnai nežino, kaip turėtų elgtis nekasdienėse situacijose.

Žiūrint vaizdo medžiagą kilo klausimų, kodėl pirmoji pagalba teikiama ne visiems iš eilės. Specialistas paaiškino, kad medikai sužeistuosius gelbsti pagal tam tikrus algoritmus. Tad nereikėtų stebėtis, jei kai kuriems sužeistiesiems pirmoji pagalba suteikiama vėliau – tai priklauso nuo padėties sudėtingumo.

Ne ką mažiau svarbu, kad ir patys žmonės gebėtų suteikti pirmąją pagalbą, nes netikėtoje situacijoje tai gali išgelbėti gyvybę.

Ne tik teorija, bet ir praktika

Mokymų vadovas Ž. Neliubšys pabrėžė, kad kiekvienas asmuo privalo turėti pirmosios pagalbos rinkinį, kuris turi būti lengvai pasiekiamas automobilyje, namuose ir net darbo vietoje. Be įvairių pleistrų, tvarsčių, kaukės, skirtos atlikti dirbtinį kvėpavimą, šalčio maišelių bei kitų priemonių, rinkinyje privalo būti turniketas. Jis skirtas stipriam kraujavimui stabdyti. Juk pažeidus arteriją žmogus gali nukraujuoti vos per 40 sekundžių. O kaip atpažinti tokį kraujavimą? Jei matote srove tekantį kraują arba krauju sparčiai mirkstančius drabužius, tokį kraujavimą būtina stabdyti nedelsiant. Tai padaryti galima su turniketu.

Jis dedamas 5–8 cm aukščiau žaizdos. Būtina patikrinti, ar tarp turniketo ir galūnės nėra daiktų, pavyzdžiui, piniginės, žiebtuvėlio, kurie trukdytų tinkamai užveržti. Uždėjus turniketą, suktuką reikia užveržti iki galo ir užtvirtinti tam skirtoje vietoje. Pagalbą teikiantis žmogus turi nepamiršti, jog būtina pažymėti turniketo uždėjimo sužeistajam laiką.

Po teorinės dalies kybartiečiai perėjo prie praktinių užduočių. Jie ne tik mokėsi greitai ir tiksliai reaguoti į ekstremalias situacijas, stabdyti kraujavimą, bet ir saugiai gabenti sužeistąjį į gydymo įstaigą.

Kaip teigė kelias valandas trukusių mokymų iniciatorius Kybartų 402-osios šaulių kuopos vadas T. Žvirblis, tokie užsiėmimai ne tik formuoja įgūdžius, bet ir ugdo pasitikėjimą savimi – juk tinkamai suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti gyvybę.