Neįprastai šilti orai palankūs virusams ir epidemijoms

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors orai tokie, kad, rodos, peršalti neįmanoma, medikai fiksuoja didžiulį sergamumo gripu, COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šuolį. Pusė Lietuvos savivaldybių pasiekė epideminį lygį, vilkaviškiečiai irgi artėja.

Padidėjo srautai

Praėjusią savaitę bendras šalies sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 1 848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės, didžiausias – Vilniaus apskrityse. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 31 (iš 60) savivaldybė (peržengta 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Marijampolės apskrityje šis rodiklis siekė 1 629,25 atvejo 100 tūkst. gyv. Tiesa, didžiausias jis pačioje Marijampolėje ir Kazlų Rūdos savivaldybėje – viršija 1 800 atvejų, o mūsų rajone epideminis rodiklis kol kas nepasiektas – sergamumas siekia 1 380,37 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Didžiausios rajone sveikatos priežiūros įstaigos – Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Milda Žemavičienė patvirtino, kad medikai jaučia augantį gyventojų sergamumą įvairiomis virusinėmis infekcijomis. Anksčiau įstaigos medikai skirdavo daugiau planinių konsultacijų, o dabar ūmiai susirgusių pacientų srautai šiuos skaičius lenkia. Ypač daug karščiuojančiųjų, kurių temperatūra kyla iki 39 ar net 40 laipsnių.

Tiria testais

Poliklinikos vadovė pasidžiaugė, kad jos vadovaujama įstaiga turi įgijusi įvairių medicininių testų, tad gali nustatyti kuo tikslesnę diagnozę.

– Turime testų, patvirtinančių gripo, COVID-19 infekcijos, mikoplazmų sukeltos pneumonijos, naujojo RSV (respiracinio sincitinio viruso), kuris itin plinta tarp vaikučių, diagnozę. Žinant ligos sukėlėją ir atsižvelgus į kraujo klinikinius tyrimus galima skirti medikamentus, veikiančius konkrečias bakterijas ar virusus, – kalbėjo M. Žemavičienė ir patikino, kad norėdami sužinoti diagnozę, patvirtintą testu, į polikliniką kreipiasi ir kitų įstaigų pacientai.

Anot PSPC direktorės, šį sezoną mažai žmonių skiepijosi nuo COVID-19 ligos, todėl ja sergančiųjų padaugėjo. Tiesa, sunkios eigos atvejų pasitaiko mažai, kur kas daugiau šį sezoną sunkia gripo forma sergančių pacientų.

Gąsdina pneumokokai

Nors epidemija nėra paskelbta, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai jau ėmėsi reguliuoti pacientų srautus – karščiuojančius medikai priima kitu laiku, nei vizitus skiria lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

– Jei į registratūrą kreipiasi pacientas su užkrečiamųjų ligų simptomais, mes iškart jį nukreipiame į izoliatorių. Ten jam paimamas kraujas, kiti reikalingi tyrimai, atliekami testai. Šeimos gydytojas tokį ligonį apžiūri izoliatoriuje, skiria gydymą, kad žmogus nevaikščiotų po poliklinikos koridorius ar kabinetus, nekiltų rizika užkrėsti kitus pacientus, – pasakojo M. Žemavičienė. – Atskirą izoliatorių turime ir sergantiems vaikučiams.

Nors skiepytis nuo gripo jau vėloka, medikai labai rekomenduoja vakciną nuo pneumokokinės infekcijos. 75-erių ir vyresniems pacientams šie skiepai nemokami. Pneumokokai gali tapti įvairių ligų, tokių kaip plaučių uždegimas, meningitas, angina, viduriniosios ausies uždegimas, priežastimi, o tai vyresniame amžiuje gali sukelti negrįžtamus organizmo pakitimus ir net baigtis mirtimi.

Išguldo enterovirusai

Vilkaviškio ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Kristina Kubilienė sakė, kad šiuo metu daug mažylių serga ne tik vadinamomis peršalimo ligomis, bet ir įvairiais enterovirusais, kurių pagrindinis taikinys – žmogaus virškinamasis traktas, tačiau gali paveikti ir kitus organus. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra labai atsparūs išoriniams veiksniams. Būtent dėl šios priežasties jais labai lengva užsikrėsti.

Į ugdymo įstaigas, ypač ikimokyklines, įsisukę enterovirusai išguldo ištisas vaikų grupes, mažyliai užkratą parneša namo, suserga broliai, seserys ir net suaugę šeimos nariai.

– Šiuo metu nėra dominuojančios ligos, kaip, pavyzdžiui, buvo iškart po COVID-19 pandemijos. Tada vaikus išguldė gripas. Vėliau turėjome streptokokų sukeltas ligas, pernai – mikoplazminius plaučių uždegimus. O dabar turime visko po truputį, išskirčiau nebent užsitęsusį povirusinį kosulį, kuris gąsdina mažylių tėvus, – kalbėjo K. Kubilienė ir pasidžiaugė, kad situacija valdoma – jos vadovaujamas skyrius šiuo metu nėra perpildytas.

Užklupo niežai

Vaikų gydytoja atkreipė dėmesį ir į pastarųjų dienų aktualiją mūsų rajone – vienoje ugdymo įstaigoje fiksuotą niežų protrūkį. Niežai – užkrečiamoji parazitinė odos liga, kuri dažnai pasireiškia bėrimu ir stipriu niežėjimu, plinta per artimą kontaktą ir asmeninius daiktus.

Anot gydytojos, nors vaikų kolektyvuose atsiradus niežų židiniui užsikrėsti labai lengva, šiuos parazitus įveikti taip pat nėra sunku efektyviais medikamentais. Niežinės erkutės esant 55 laipsnių temperatūrai žūsta jau per dešimt minučių, esant minusinei – per kelias dienas.

Gydytoja sakė sulaukusi tėvų prašymų išrašyti pažymą, kad vaikas pasveiko, nes pedagogai pamatę bėrimus ant rankų neleidžia eiti į mokyklą.

– Ištepus medikamentais per parą erkutės žūsta, tad vaikas kitų užkrėsti niežais nebegali. Vėliau bėrimas paprastai atsiranda kaip alerginis organizmo atsakas į perteklinį medikamento vartojimą, – aiškino K. Kubilienė.

Taigi šią neįprastai šiltą žiemą plintant įvairioms infekcijoms medikai ragina reguliariai ir teisingai plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti vandeniu su muilu – dezinfekuoti. Kosint ar čiaudint būtina prisidengti burną ir nosį popierine servetėle ar nosine, dažnai vėdinti patalpas. Pajutus į peršalimą panašius simptomus reikia likti namuose ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.