Kaip atpažinti gerąsias praktikas ir jas pritaikyti, sprendžiant savus iššūkius? Apie tai buvo kalbama Kaišiadoryse vykusiame šveitimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) renginyje „Gerosios savivaldybių praktikos: kaip atpažinti ir įgyvendinti?“.
Renginio tikslas, kaip sufleruoja pats pavadinimas, buvo stiprinti TŪM programoje dalyvaujančių savivaldybių gebėjimą atpažinti gerąsias praktikas ir jas įgyvendinti. Renginyje buvo stengiamasi atskleisti, kaip atpažinti geruosius veiklų požymius ir kaip jie siejasi su mokinių mokymu(si). Taip pat buvo analizuojami veiklų įgyvendinimo procese kylantys iššūkiai bei jiems ieškoma praktinių sprendimų.
„Kodėl pasidalintos praktikos veikia? Mokydamiesi iš svetimų klaidų, galime jų nebekartoti, randame veiksmingesnius sprendimus, geriname veiklų kokybę. Taip pat skleidžiame inovacijas ir raginame kylančius iššūkius spręsti galbūt ne visai įprastu, bet jau patikrintu būdu. Dalinantis stiprėja bendradarbiavimo kultūra, kurios nauda akivaizdi“, – renginio metu sakė TŪM programos vadovė Judita Šarpienė.
Renginyje apie STEAM ugdymo patirtis Kaišiadorių rajono savivaldybėje pasakojo Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rima Šivickienė pristatė visos dienos mokyklos patirtis, o Lazdijų rajono Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos mokytoja, TŪM STEAM ir įtraukiojo ugdymo koordinatorė Rasa Rutkauskienė dalijosi patirtimis apie partnerystę giliam mokymuisi. Apie asmenybės ūgties dienoraštį pasakojo Lietuvos Socialinio ir emocinio ugdymo asociacijos prezidentė, Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, TŪM projekto koordinatorė gimnazijoje Loreta Kaltauskienė. Po šių įdomių pranešimų organizuotos dirbtuvės ir jų aptarimas diskusijos formatu.
TŪM programoje dalyvauja 58 savivaldybės, 270 jų mokyklų, kuriose mokosi 138000 mokinių. Vykdant programą, savivaldybėse dirba daugiau nei 250 koordinatorių, kurių didžiausias tikslas yra kuruoti kiekvienos iš TŪM sričių veiklas – pastarųjų daugiau nei 4000. Pirmojo srauto savivaldybės jau įgyvendino apie 90 proc. veiklų, o antras srautas sparčiai vejasi ir gali pasigirti įgyvendinę 63 proc. visų veiklų. Už šių skaičių slepiasi ne tik daugybė dokumentų, bet ir aktyvios veiklos, kuomet mokiniai, mokytojai, kiti į programą įsitraukę žmonės susiburia, tobulėja, dalinasi patirtimi.
„Jau matome projekto pabaigą, apčiuopiamus rezultatus. Norisi prisiminti, kad ne visos pabaigos iš tiesų yra pabaigos. Jau esate pasiekę rezultatų, kuriais galite džiaugtis ir galvoti, ką toliau su jais būtų galima nuveikti. Baigiantis procesams, turime didesnį tarpusavio pasitikėjimą, užaugo ir drąsa veikti kartu – turėdami tokią vertingą patirtį, galime lengviau išsigryninti, kas veikia, kas neveikia, ir tai pritaikyti ateityje. Prisiminkime, kas mums svarbu, kas svarbu mūsų bendruomenei, ir žygiuokime toliau“, – renginio dalyvius drąsino J. Šarpienė.
Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
TŪM renginio „Gerosios savivaldybių praktikos: kaip atpažinti ir įgyvendinti?“ įrašą galite pamatyti čia.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.