Naujame Europos Sąjungos (ES) ilgamečiame biudžete būtina užtikrinti pakankamą ir stabilų finansavimą Lietuvai ir visam Baltijos regionui strategiškai svarbiems transporto infrastruktūros projektams. Tokią poziciją Lenkijoje, Lodzėje, ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie Europos transporto tinklų plėtrą išsakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
„Praėjusią savaitę tapome istorinio įvykio liudininkai – Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su žemynine Europa, šitaip įtvirtindamos energetinę nepriklausomybę. Kitas žingsnis turi būti mūsų susijungimas su Europos transporto tinklais. Tačiau norint tai įgyvendinti reikalingas aiškus, stabilus ir kur kas didesnis finansavimas nei dabartinis. Dėl to kartu su kitų šalių transporto ministrais norime Europos Komisijai akcentuoti, kad pasikeitusi šio sektoriaus svarba turi lemti ir pakitusį požiūrį į finansavimą. Jis turi būti planuojamas dešimtmečiais į priekį“, – sakė susisiekimo ministras E. Sabutis.
Pasak susisiekimo ministro E. Sabučio, planuojant būsimą ES biudžetą po 2028 m., nepaprastai svarbu užtikrinti nepertraukiamą ir pakankamą ES finansavimą tokiems ilgalaikiams projektams kaip „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“. Ministro teigimu, papildomos ES investicijos padidintų bendrą Europos transporto sistemos efektyvumą, be to, pagerintų transporto ir logistikos jungtis su Lenkija ir kitomis Vidurio Europos šalimis.
Taip pat pažymėta, kad Lietuva siekia plėtoti Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) jungtis šiaurės–pietų kryptimi, sujungiant Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras pakankamą pajėgumą turinčiais transporto koridoriais. Prioritetas teikiamas kuo spartesniam kelių ir karinio mobilumo jungčių su Europa gerinimui.
Iki šiol karinio mobilumo jungtims su Europa vystyti Lietuva užsitikrinusi kiek daugiau nei 125 mln. eurų ES lėšų. Šios investicijos skirtos magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpų iki Lenkijos sienos tiesimo darbams, Kauno oro uostui ir kitiems svarbiems kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektams. Karinio mobilumo sąlygoms Europoje pagerinti 2021–2023 metais iš viso ES šalims buvo skirta 1,69 mlrd. eurų. Vertinant vien tik mūsų šalies karinio mobilumo poreikius, Lietuvai reikėtų papildomų 3,5 mlrd. eurų.
Lietuvos siūlymu naujajame TEN-T tinkle jau numatyta europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą, trumpiausias maršrutas tarp Lietuvos ir Ukrainos bei naujos karinio mobilumo jungtys nuo Balstogės per Augustavą, Lazdijus ir Alytų iki Vilniaus.
E. Sabučiui šių metų sausį su darbo vizitu lankantis Varšuvoje, Lietuvos ir Lenkijos transporto ministrai sutarė ir kartu kreipėsi į Europos Komisiją dėl europinio finansavimo kelio Augustavas–Vilnius pritaikymui karinio mobilumo reikmėms.
Rekonstruojant 40 km ilgio „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos, šalyje jau užbaigti 3 iš 4 ruožų – modernizuota 28,5 km magistralės. Paskutinė atkarpa bus baigta šiemet. Be to, šiuo metu vyksta kito ruožo nuo Kauno link sienos su Latvija projektavimo darbai.
„Rail Balticos“ statybos Lietuvoje jau vyksta 44,8 km atkarpoje tarp Kauno ir Panevėžio. Planuojama, kad pagrindinės linijos tiesimo darbai šių metų pabaigoje vyks 114 km atkarpoje iš 265 km ir apims 43 proc. viso pirmojo etapo geležinkelio linijos. „Rail Balticos“ projektą numatyta užbaigti 2030 m.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.