Eglė MIČIULIENĖ
Keturis rytus iš eilės prie Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pastato rikiavosi ugniagesiai gelbėtojai, pagerbdami kitame rajone žuvusio kolegos atminimą.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, 53 metų Rolandas Venslauskis žuvo gesindamas gaisrą Maciuičių kaime, medžio apdirbimo įmonėje „Dekogama“. Tai buvo patyręs darbuotojas, ugniagesiu dirbęs 27 metus, už tarnybą apdovanotas ir skatintas apie 10 kartų. Kokia nelaimės priežastis – aiškinasi ekspertai.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo tai – pirmas atvejis, kai ugniagesio gelbėtojo gyvybę nusinešė gaisras. Prieš pusketvirtų metų tarnybos metu taip pat žuvo ugniagesys gelbėtojas, tačiau dėl to kalta ne ugnis. Pareigūnas Egidijus Karla prieš pat savo 47-ąjį gimtadienį mirtinai susižalojo grandininiu pjūklu, ruošdamas pasienio ruože tiesti koncertiną, kai į Lietuvą plūdo nelegalūs migrantai iš Baltarusijos.
Klaipėdos rajone įvykusi tragedija sukrėtė visą ugniagesių bendruomenę, jų šeimas. Vilkaviškyje, kaip ir visoje Lietuvoje, besikeičiančių keturių pamainų ugniagesiai gelbėtojai ir kiti tarnyboje dirbantys pareigūnai nuo antradienio iki penktadienio rytais stojo į rikiuotę prie gaisrinių automobilių ir atidavė pagarbą žuvusiam kolegai.
„Nežinome nelaimės priežasčių, nes jų gali būti įvairių – tiek pašaliniai veiksniai, tiek žmogaus sveikata. Tikslias priežastis nustatys tyrimą atlikę specialistai. Išsiaiškinus aplinkybes greičiausiai bus imtasi kažkokių veiksmų, kad daugiau tokia tragedija nepasikartotų“, – kalbėjo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius.
Skaudus įvykis dar kartą priminė ne tik patiems ugniagesiams, bet ir visuomenei, su kokiais pavojais tenka susidurti šios profesijos atstovams, dėl kitų turto nuolat rizikuojantiems savo sveikata ir gyvybe.
Anot E. Armanavičiaus, gelbėtojai ne be reikalo nuolatos mokosi, tobulinasi, rengia pratybas ir laikosi tam tikros gaisrų gesinimo taktikos. Atvykę gesinti ugnies jie neretai susiduria su atvejais, kai vietiniai gyventojai nepatenkinti aiškina, kaip reikia dirbti, iš kurios pusės gesinti liepsnas.
Tačiau ugniagesiai negali beatodairiškai lįsti į ugnį – jie privalo griežtai laikytis taisyklių. Tuo tarpu eilinis žmogus apie daugelį dalykų net nepagalvoja.
„Ugniagesiai gelbėtojai mokomi, kaip prieiti prie ugnies šaltinio, kokių veiksmų imtis, kokios konstrukcijos kelia pavojų, kaip įeiti į patalpas, kad neįvyktų sprogimas bei ugnies pliūpsnis ir t. t. Reikia išmanyti chemiją, žinoti, kokios medžiagos į ką reaguoja, kad ant liepsnos užpylęs vandens nesukeltum dar didesnio pavojaus. O žengdamas į dūmų pilną pastatą ugniagesys apskritai nežino, su kuo susidurs. Kiekviename žingsnyje tyko pavojus: kažkas ant tavęs gali nukristi, gali pats kur įsmukti. Galbūt rūsio dangtis nudegęs, gal medinė perdanga jau nebelaikys. O gal vidury patalpos įrengtas baseinas? Žinau, kad kažkada buvo toks atvejis, kai ugniagesys įkrito į nuomojamos salės baseiną be vandens. Tada jie dar neturėjo net šiuolaikinių kvėpavimo aparatų. Gerai, kad tada viskas baigėsi laimingai, bet kitą kartą taip gali ir nepasisekti“, – kalbėjo E. Armanavičius.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.