Ugniagesių prašymus išgirsta ne visi

Eglė MIČIULIENĖ

Jei prisižiūrėtume kūrenimo įrenginius, nepiltume į konteinerius neatvėsusių pelenų, įsitaisytume dūmų detektorius ir laikytumėmės kitų elementariausių priešgaisrinės saugos taisyklių, raudonos ugniagesių gelbėtojų autocisternos kauktų kur kas rečiau.

Padėka už kovą su ugnimi

Vasario 16-osios proga Vidaus reikalų ministerijoje ministro Vladislav Kondratovič padėka buvo apdovanoti penki Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pareigūnai.

Apdovanojimus gavo skyrininkas Andrius Ūsas, vyr. ugniagesiai gelbėtojai Irmantas Pėčelis, Kęstutis Matukynas, Rimas Barauskas ir ugniagesys gelbėtojas Matas Senkus.

Vyrai įvertinti už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Tačiau, kaip teigė Vilkaviškio PGT viršininkas Erlandas Armanavičius, visi šį darbą dirbantys žmonės verti pagarbos. Jie kiekvieną dieną pasiryžę kovoti su ugnimi dėl mūsų turto ir gyvybės. Kokia ši profesija pavojinga, parodė praėjusią savaitę įvykusi skaudi nelaimė, kai gesindamas liepsnojančią medžio apdirbimo įmonę žuvo ugniagesys gelbėtojas.

Kokius darbus tenka atlikti Vilkaviškio rajono ugniagesiams, geriausiai parodo gaisrų statistika, kartu atspindinti ir rajono gaisrinės saugos būklę.

Didžiausias gaisrų skaičius per pastaruosius 10 metų Vilkaviškio savivaldybės teritorijoje buvo 2015 m., kai rajone kilo 205 gaisrai. Rečiausiai liepsnos siautėjo 2021-aisiais, tais metais ugnis gesinta 108 kartus. Labai panašus skaičius gaisrų užfiksuotas ir pernai – 110. Taigi galima pasidžiaugti, jog, lyginant su situacija prieš dešimtmetį, gaisrų sumažėjo perpus.

Kelia pavojų kitiems

Peržvelgiant statistiką labiausiai liūdina faktas, kad jau antrus metus pagret ugnyje žūsta po du Vilkaviškio rajono gyventojus. Mirtimi prasidėję 2024-ieji taip pat skaudžiai ir baigėsi: vienas vyras ugnyje žuvo sausio mėnesį, kitas – gruodį.

„Dažniausiai per gaisrus žūsta alkoholį vartojantys, rūkantys, nedirbantys socialiai remtini gyventojai. Tokia yra visos Lietuvos statistika, kiti atvejai – tik išimtis“, – kalbėjo E. Armanavičius.

Apmaudu, jog taurelės nevengiantys ir namuose rūkantys žmonės, kurie dažnai gyvena daugiabučiuose, socialiniuose būstuose, savo neatsakingu elgesiu kelia pavojų aplinkiniams. Kilus gaisrui viename iš būstų, kiti butai, jei ir išlieka nenusiaubti liepsnos, smarkiai suliejami vandeniu.

Deja, anot E. Armanavičiaus, jeigu žmogus negalvoja apie save, tai kitų saugumas jam rūpi dar mažiau.

Kaip blogai likti šaltyje be elektros su varvančiomis drabužių spintomis ir kiaurai permirkusiomis lovomis, puikiai žino V. Pietario gatvės daugiabutyje gyvenantys žmonės. Jie nukentėjo, kai viena neblaivi gyventoja berūkydama kambaryje sukėlė gaisrą. Beje, šiame pastate gaisras kilo ir užpernai. Laimei, abiem atvejais ugnis pastebėta gana greitai ir žmonių aukų išvengta.

Šildymo sezono bėdos

Pernai daugiausia gaisrų kilo žiemą. Net 13 kartų ugniagesių pagalbos rajono gyventojai kvietėsi sausį, 12 kartų – gruodį. Daugumos šių iškvietimų priežastis – užsiliepsnoję neprižiūrėti kaminai ir į atliekų konteinerius supilti neatvėsę pelenai.

Vilkaviškio PGT viršininkas svarstė, kad galbūt reikėtų pastatyti specialiai pelenams skirtus ugniai atsparius konteinerius.

„Žmonės nekreipia dėmesio į tai, jog pelenus reikėtų palaikyti kelias dienas nedegioje talpykloje, kad jie visiškai atvėstų, o tik tada pilti į plastikinį konteinerį. Vienas gal neturi kur tų pelenų laikyti, kitam tokie reikalai iš viso nerūpi. Trečias supila krosnies turinį į šiukšlių maišą ar plastikinį kibirą, o atėjęs randa jį jau išsilydžiusį…“ – kalbėjo E. Armanavičius.

Daugiausia nuo pelenų užsidegusių konteinerių šį sezoną gelbėtojai gesino Kybartuose. Tačiau, E. Armanavičiaus teigimu, ši bėda šaltuoju metu aktuali visoje Lietuvoje, todėl problemą reikėtų spręsti valstybiniu lygiu.

Primena apie detektorius

Siekdami užtikrinti gyventojų saugumą, Vilkaviškio PGT pareigūnai užsuka pas rizikos grupėje esančias šeimas, bent kartą per metus stengiasi aplankyti vienišus senolius.

„Žiūrime, kad jų aplinka būtų saugi: išvalyti kaminai, tvarkingos krosnys, elektros instaliacija. Kartais kai kurie dalykai atrodo elementarūs, bet žmogus gyvena daug metų ir apsipranta, nebepastebi kiauros krosnies, nesutvarkyto dūmtraukio. Bet kažkas kitas atėjęs problemą pamato iš karto, baksteli pirštu – ir šeimininkas supranta, kad reikia tvarkytis. Patariame, ką reikėtų daryti, kur kreiptis. Jei žmogus pats jokių veiksmų nesiima, savo pastebėjimus perduodame seniūnams, šie irgi padeda spręsti bėdas“, – kalbėjo ugniagesių vadovas.

Pernai rajono ugniagesiai gelbėtojai aplankė 154 solidaus amžiaus žmones, gyventojų namuose įtaisė per pusšimtį dūmų detektorių.

Pareigūnai kiekviena proga stengiasi priminti, kad visuose būstuose privalo būti įtaisyti dūmų detektoriai. Kasmet pasitaiko atvejų, kai šaižiu cypimu į dūmus reaguojantys įrenginiai padeda greičiau pastebėti kažkur įsiplieskusią ugnį ir išgelbsti turtą bei žmonių gyvybes.

„Buvę, kad net ir ant spintos padėtas detektorius suveikė ir prišaukė šeimininkus iš daržo. Žinoma, geriausia šiuos prietaisus tvirtinti palubėje, nes ten pirmiausiai kaupiasi dūmai“, – aiškino E. Armanavičius.

Saugumo moko vaikai

Rengdami akcijas pareigūnai užsuka ne tik į privačius namus, bet ir į daugiabučius: patikrina elektros instaliaciją, pažiūri, ar yra dūmų detektorius.

Kai gyvenamajame sektoriuje (tiek individualiuose namuose, tiek daugiabučiuose) kyla gaisras, gelbėtojai jau įsivedę taisyklę aplankyti artimiausius nukentėjusiųjų kaimynus, patikrinti jų aplinkos saugumą. Tokiais skaudžiais atvejais žmonės nebesiginčija ir aprodo savo namus.

Beje, kaip prevencijos skleidėjai labai sėkmingai veikia… vaikai. Kai pareigūnai jiems surengia pamokas priešgaisrine tema, mokiniai ir net darželinukai grįžę namo tėvus paskatina įrengti dūmų detektorius.

Prevenciniais sumetimais rajono vaikams organizuojamos ir stovyklos su pasieniečiais, visuomenės sveikatos biuru, visus metus vyksta atvirų durų dienos. Vyksta ir įvairūs reidai, susitikimai su bendruomenėmis.

E. Armanavičius priminė, kad kiekvieną šeštadienį, nuo 10 iki 12 val., gyventojai laukiami Vilkaviškio PGT (Žemdirbių g. 11). Žmonės kviečiami atvykti apžiūrėti gaisrinės patalpas, automobilius, susipažinti su ugniagesių gelbėtojų profesija, pasitarti priešgaisrinės saugos reikalais.

STATISTIKA

• Iš viso į gaisrų gesinimus ir gelbėjimo darbus rajono ugniagesius gyventojai kvietėsi 504 kartus.
• Daugiausia gaisrų kilo sausį (13), gegužę ir gruodį (po 12). Balandį, birželį ir spalį ugnis gesinta po 6 kartus.
• Gyvenamosios paskirties pastatai degė 29 kartus, ūkiniai statiniai – 7 kartus. Įvairūs kiti pastatai – 40 kartų.
• Atviros teritorijos pleškėjo 24 kartus.
• Dažniausia gaisrų priežastis – neatsargus žmogaus elgesys (44 gaisrai).
• Daugiausia gaisrų, net 26, užfiksuota Kybartų seniūnijoje. Vilkaviškio seniūnijoje kilo 21 gaisras. Pilviškių ir Šeimenos seniūnijose – po 13.
• Saugiausiai gyveno Virbalio, Pajevonio, Bartninkų ir Keturvalakių seniūnijų žmonės. Čia kilo po 3 gaisrus.
• Pavojingiausi – savaitgaliai. Daugiausia gaisrų kilo šeštadieniais – 24, mažiausiai – trečiadieniais (8)
• Dažniausiai ugnis įsižiebia dieną, nuo 12 iki 18 val.