Per pastaruosius keletą metų viešojoje erdvėje pasirodžius žinutėms apie rezonansines bylas ir valstybės paskirtus gynėjus, žmonėms kyla klausimų, ar moralu ginti „nusikaltėlius“ iš mokesčių mokėtojų „kišenės“. Visgi nekaltumo prezumpcija – viena svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įtariamojo garantijų.
Dėl žmogaus teisių
Valstybė privalo užtikrinti gynėją tam tikrais atvejais, kai asmuo negali pats pasirūpinti savo gynyba arba kai tai būtina dėl teisingo bylos nagrinėjimo. Toks privalomumas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintos asmens teisės į teisingą teismą ir gynybą. Valstybė užtikrina nemokamą advokatą asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems padarius nusikaltimus, siekdama garantuoti teisingumą ir teisinės gynybos prieinamumą visiems savo piliečiams, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties.
Esminiai būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, nes be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Valstybė privalo užtikrinti nemokamą gynėją, kai kaltinimai pareiškiami nepilnamečiam vaikui, asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti savo teise į gynybą, asmuo nemoka proceso kalbos, už nusikaltimą gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, byla nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, sprendžiamas klausimas dėl asmens išdavimo arba perdavimo Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui ar pagal Europos arešto orderį, byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, asmuo yra sulaikytas, suimtas.
Sulaikymas ir suėmimas – labiausiai žmogaus teises varžančios procesinės prievartos priemonės, kurios gali būti pritaikytos asmeniui, kol atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau jų taikymas yra kraštutinė priemonė, todėl valstybė privalo užtikrinti tinkamą žmogaus teisę į gynybą. Šios priemonės, maksimaliai apribojančios asmens laisvę, sukelia socialinių nepatogumų, o taip pat gali sukelti psichologinę ir turtinę žalą.
Nuteisia iš anksto
Esant būtinam pagrindui, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo apie tai pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją.
Poilsio ir švenčių dienomis bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne darbo valandomis gynėją paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas iš budinčių advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, sąrašo.
Taigi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nėra suteikti įgaliojimai kvestionuoti, kam suteikti gynėją, o kam ne, jei yra būtinas gynybos pagrindas ir gynėjo dalyvavimas būtinas.
Visuomenė, vos prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, viešojoje erdvėje dažnai iš anksto nuteisia sunkiais, šokiruojančiais nusikaltimais įtariamus asmenis dar nepasibaigus procesui, stebisi valstybės gynėjo dalyvavimu.
Tačiau Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcija, kaip viena svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įtariamojo garantijų.
Nepaisymas nekaltumo prezumpcijos – vienas iš būdų mažinti pasitikėjimą teisine valstybe ir pažeisti teisės viršenybės principą.
Galioja nekaltumo prezumpcija
„Esminis teisinės valstybės įvaizdžio elementas užtikrinant žmogaus teises – nekaltumo prezumpcija, kuri turi galioti tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, tiek ikiteisminio tyrimo ir visų teisminių procesų metu. Teisinės pagalbos institutu siekiama užtikrinti, kad įtariamasis asmuo galėtų tinkamai ginti savo teises“, – pažymėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė.
Per metus valstybės garantuojama teisinė pagalba bendra tvarka ir pagal būtinuosius gynėjo ar įgaliotojo atstovo užtikrinimo pagrindus, kitas aplinkybes suteikiama daugiau nei 30 tūkst. atvejų.
Daugiausia prašoma parinkti gynėjus asmenims, kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti savo teise į gynybą. Tai sudaro apie 3 tūkst. atvejų per metus.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.