„ŽEMĖ GYVA: Kūrybinė dovana gamtai – šventė, skirta gamtos teisėms“

Kovo 22 d., Vilniuje, Šventaragio slėnyje (Katedros aikštėje) nuo 13.30 val., vyksiantis renginys „Žemė gyva“ – tai ne tik šventė, skirta paminėti Žemės dieną (kovo 20 d.), Tarptautinę Miškų dieną (kovo 21 d.), Pasaulinę Vandens dieną (kovo 22 d.) ir Meteorologijos dieną (kovo 23 d.), bet ir švęsti žmogaus ir gamtos ryšį, kuris Lietuvoje šimtmečius buvo intuityviai jaučiamas, o dabar galiausiai pripažintas ir oficialiai įvardytas kaip svarbi mūsų tautos vertybė.

Kas yra žmogaus ir miško ryšys?

Lietuvoje žmogaus ir miško santykis visada buvo glaudus ir ypatingas. Miškai mums nuo seno teikė ne tik išteklius – medžius, uogas, grybus, vaistinius augalus, bet ir buvo dvasinio pasaulio dalis, o miško būtybės (medžiai, žvėrys, paukščiai, grybai) buvo laikomos gyvais asmenimis. Tokį santykį su gamta mūsų tauta jau šimtmečiais puoselėjo ir galiausiai, 2024 m. Lietuvoje šis žmogaus ir miško ryšys buvo oficialiai pripažintas nematerialaus kultūros paveldo vertybe.

Šis ryšys apima tris esmines sritis:

1. Pagarba gamtai ir jos būtybėms – žmogus miške mato ne tik gėrybes. Medžiai, žvėrys, grybai, uogos ir kitos miško būtybės yra vertinamos kaip gyvos, turinčios savo reikšmę ir svarbą. Žmogus siekia su jomis gyventi harmoningai, o ne jas išnaudoti.
2. Dėkingumas ir atsakingas gėrybių vartojimas – žmogus miško gėrybes naudoja atsakingai ir su pagarba. Kertant medžius, medžiojant žvėris ar renkant grybus ir uogas, žmogus žino, kad už kiekvieną dovaną gamtai reikia atsilyginti ir padėkoti. Tai ne tik praktinis, bet ir dvasinis veiksmas, kuris palaiko pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos.
3. Dvasinis ryšys su mišku – miškas nėra tik vieta ištekliams gauti, bet ir dvasinis prieglobstis. Žmogus bendrauja su mišku, randa jame ramybę ir įkvėpimą kūrybai, čia semiasi energijos ir stiprybės. Nuo seno miškas buvo mūsų dvasinių praktikų vieta, kur žmogus galėjo atrasti save ir pajausti bendrumą su visomis gamtos būtybėmis.

Gamtos teisės į gyvybę – pasaulinis judėjimas, kuriame Lietuva turi dalyvauti

Visame pasaulyje pripažįstama, kad gamta turi turėti teises – teises, kurios leis ją ginti ir apsaugoti ne tik dėl ekologinių, bet ir moralinių priežasčių. Ekvadoras, Kolumbija, Ispanija ir kitos šalys jau ėmėsi teisinio pripažinimo, kad gamta yra teisinis subjektas, galintis turėti savo teises. Lietuvoje šiuo metu gamtos teisės dar nėra oficialiai pripažintos, tačiau jau yra diskutuojama apie tai, kokį vaidmenį gamta turėtų vaidinti mūsų teisinėje sistemoje.

Pripažinimas, kad gamta turi teisę į gyvybę, leistų piliečiams teisiškai ginti gamtos interesus ir kovoti už jos apsaugą. Tai gali tapti esminiu žingsniu siekiant užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami atsakingai ir tvariai, o ne tik siekiant trumpalaikės ekonominės naudos.

Kodėl tai svarbu Lietuvai?

Lietuva šiuo metu susiduria su rimtais aplinkosaugos iššūkiais. Intensyvus miškų kirtimas, vandens tarša ir sparčiai nykstantys biologiniai ištekliai kelia grėsmę mūsų gamtai. Net 65% paviršinių vandens telkinių neatitinka aplinkosaugos standartų. Biologinės įvairovės krizė taip pat lieka beveik nepastebėta, nes aplinkosaugos diskusijose dominuoja ekonominiai aspektai, o gamtos teisės lieka antrame plane.

Renginys „Žemė gyva“ ne tik kviečia į susibūrimą švęsti mūsų ryšį su gamta, bet ir ragina visuomenę apsvarstyti, ar  atėjo laikas gamtai suteikti teises ir Lietuvoje. Organizatoriai tiki, kad tik aktyviai diskutuodami ir siekdami pokyčių galėsime užtikrinti, kad gamta mūsų teisėje bus suvokiama ne tik kaip išteklių šaltinis, bet kaip gyvų asmenų bendrija, kurią turime gerbti ir saugoti.

Kviečiame švęsti, dalyvauti ir prisidėti!

„Žemė gyva“ – tai bendruomenės dovana gamtai, kurioje įvairūs menininkai, muzikantai ir visuomenės nariai susitiks tam, kad prisidėtų prie gamtos teisės į gyvybę pripažinimo. Tai ne tik šventė, bet ir pirmas žingsnis į pokyčius, kuriuos galime įgyvendinti tik veikdami kartu. Renginio metu džiaugsimės Jausmės, Baltojo kiro, Gamkos, Igno iš Ignalinos, Dorotės Girėjos & Matai, Migloko, Ilčių, Svajonės ir kitų muzikantų pasirodymais, kūrybinėmis veiklomis, miško terapijos sesija, bendrystės ratu, sutartinių ir būgnų ratu, menine instaliacija „Saulés šventykla”, ir kitomis veiklomis, kurios įkūnija ryšį su gamta. Kviečiame visus prisijungti ir švęsti gamtos grožį bei svarbą kartu!

Būkite su mumis – kurkime ateitį kartu su gamta!