Karjeros konsultantė Kamilė: „Pasirinkti žmogus turi pats, mes galime tik patarti“

Toma BIRŠTONĖ

Rinkdamiesi profesiją šiais laikais negalime tikėtis, kad tą patį darbą dirbsime visą gyvenimą. Dėl šios priežasties jau mokyklos suole dauguma jaunuolių susiduria su sunkumais priimdami sprendimus dėl ateities. Tokiu atveju pagalbininkais tampa karjeros konsultantai. Vilkaviškietė Kamilė Kasulaitytė jau daugiau nei dvejus metus padeda žmonėms surasti savąjį aš.

– Kamile, papasakokite, kas paskatino pasirinkti karjeros konsultantės profesiją.

– Galima sakyti, kad aš pati ilgą laiką ieškojau savo kelio. Nuo keturiolikos metų dirbau animatore vaikų šventėse. Vėliau užsiėmiau administraciniu ir vadybiniu darbu. Bandžiau įsitvirtinti grožio paslaugų sferoje, tačiau pradėjusi dirbti supratau, kad tai ne mano sritis. Prieš pustrečių metų laimėjau karjeros konsultantės konkursą. Jam rengiausi labai kruopščiai: skaičiau įstatymus, ruošiausi pokalbiui, galvojau, ką galėčiau pasiūlyti jaunimui. Pirmosios savaitės buvo itin sunkios. Buvo akimirkų, kai galvojau, kad galbūt nesu pasiruošusi ir norėjau mesti šį darbą.

Laikui bėgant supratau, kad nežinoti visko – visiškai normalu, bet šią mintį buvo sunkiausia priimti. Aš esu karjeros konsultantė, tačiau tai nereiškia, kad privalau žinoti viską, ką žino įdarbinimo konsultantas ar kiti specialistai. Šiandien man negėda pasakyti savo klientams, kad šiuo metu neturiu atsakymo, tačiau pasistengsiu pasidomėti ir vėliau pateiksiu informaciją.

– Ar į karjeros specialistą gali kreiptis tik jauni žmonės?

– Tikrai ne. Konsultaciją gali gauti ne tik jaunuoliai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. Pastebime, kad daugelis vyresnių klientų nori persikvalifikuoti ar atrasti naują veiklos kryptį. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl pagalbos kuriant gyvenimo aprašymą.

– Ar didelę reikšmę turi gyvenimo aprašymas, kai ieškoma darbo?

– Ruošdami gyvenimo aprašymą kai kurie į tai pažiūri pro pirštus. Žmonės mano, kad šiame dokumente turėtų būti tik kelios datos, darbovietės, kuriose dirbo, ir tiek. Tačiau noriu akcentuoti, kad gyvenimo aprašymas – tai pirmas dokumentas, su kuriuo susipažįsta darbdavys. Todėl jį būtina parengti tinkamai. Statistika rodo, kad mažesniuose regionuose į vieną laisvą darbo vietą gali pretenduoti nuo 30 iki 60 kandidatų. Bendru mastu Lietuvoje šie skaičiai dar didesni.

Ar darbdavys turi laiko perskaityti tiek gyvenimo aprašymų? Tikrai ne. Dauguma renkasi tuos CV, kurie atrodo tvarkingai, o informacija yra pateikta aiškiai ir struktūruotai.

Klientams visada pabrėžiu, kad nemažiau svarbi dalis – darbo pokalbis. Jam taip pat reikia tinkamai pasiruošti, nes tik taip galima užtikrinti savo sėkmę.

– Kokias pagrindines klaidas žmonės daro darbo pokalbyje?

– Nuvertina save. Kai paprašau papasakoti apie save, kai kurie neturi ką pasakyti. Keista, kai moteris, turinti nemažą pedagoginio darbo stažą, negali pasakyti nieko gero apie save. Jei pastebiu tokią situaciją, paprastai pasiūlau atlikti keletą užduočių, pavyzdžiui, užpildyti lenteles, kurios padeda atskleisti žmogaus savybes ir pasiekimus.

Taip pat svarbios aprangos detalės. Drabužiai turi būti tvarkingi ir tinkami. Siūlyčiau pasidomėti, kaip rengiasi įstaigos, kurioje planuojama įsidarbinti, darbuotojai.

Be to, prieš darbo pokalbį rekomenduoju pasidomėti įstaigos vizija, veikla ir įstatymine baze, nes tai parodys pretendento į darbo vietą suinteresuotumą.

– Dažnai darbo skelbimuose akcentuojama, kad būtina patirtis. Ar žmogui, kuris jos neturi, verta dalyvauti tokiuose konkursuose?

– Neturėdami patirties žmonės dažnai net nedrįsta dalyvauti konkurse. Nors patirtis tikrai prideda nemažai pliusų, tai nėra lemiamas faktorius. Aš visada akcentuoju savo klientams, kad jei pozicija tikrai domina, reikia pabandyti į darbdavio širdį prisibelsti motyvaciniu laišku, kuriame būtų išsamiai paaiškinta, kodėl būtent ši pozicija traukia. Ne visada išsilavinimas yra pagrindinis lemiamas veiksnys. Svarbios ir asmeninės savybės.

Žinoma, meluoti ir fantazuoti tikrai nereikia, nes viskas paaiškės pradėjus dirbti. Be to, šiandien darbdaviai yra tikrai „pasikaustę“. Yra ir tokių, kurie puikiai išmano kūno kalbą, o ji gali pasakyti labai daug apie kandidatą.

Mūsų rajone kelinti metai iš eilės veikia Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, todėl labai džiugu, kad atsiranda vis daugiau darbdavių, kurie priima jaunus žmones. Aišku, situacijų pasitaiko įvairių. Kartais jaunuoliams tenka priminti, kas yra pareigos, bet dauguma iš jų – tikrai atsakingi. Be to, darbdaviams irgi kartais reikia prisitaikyti prie jaunuolių. Šiais laikais jauni žmonės yra tikrai drąsūs, jie nebijo išsakyti savo nuomonės, bet tik kalbantis galima rasti kompromisą.

– Ar pasitaiko atvejų, kai žmonės, atėję į konsultaciją, nežino, kokia kryptimi turėtų pakreipti savo gyvenimą ir karjerą?

– Užimtumo tarnybos karjeros skyriuje turime psichologų sukurtus testus, kurie padeda pažinti save. Tai profesinių interesų ir motyvacijos įvertinimo, asmenybės profilio, vertybių nustatymo klausimynai, taip pat kartais atliekami loginio mąstymo, matematinių gebėjimų bei kiti testai. Šios priemonės padeda žmogui susigaudyti, kokia kryptimi reikėtų pakreipti savo veiklą, tačiau svarbu suprasti vieną dalyką – ne tėvai, ne draugai, ne antroji pusė, o pats asmuo turi priimti galutinį sprendimą. Karjeros konsultantas gali padėti atrasti kelią, tačiau jis nenuspręs už žmogų. Ir tokių atvejų, kai klientai klausia: „Pasakykite, kuo turėčiau būti?“, tikrai pasitaiko.

Regioniniame karjeros centre dirbantis veiklinimo koordinatorius padeda žmonėms „pasimatuoti“ profesiją. Kitaip sakant, išsamiai susipažinti su tam tikru darbu ar profesija, kad žmogus galėtų įvertinti, ar tai jam tinka, patinka ir atitinka gebėjimus bei pomėgius.
Apskritai, šiuo metu profesijų pasirinkimas yra toks įvairus, kad žmonės kartais sutrinka ir nežino, kur save realizuoti. Svarbu apsvarstyti ateities profesijas, tokias, kaip medicina, IT sritis, inžinerija, nes šių sričių specialistų poreikis nuolat bus didelis. Be to, Užimtumo tarnybos interneto svetainėje galima rasti informaciją apie profesijų poreikį pagal regionus, o tai padeda suprasti, kokių specialistų trūksta.