„Bajorgalio“ sėkmė – iš meilės teatrui

Simona SIMANAVIČIENĖ

Du kartus per savaitę smagus būrelis Pilviškių krašto gyventojų renkasi į teatro repeticiją. Taip jau 15 metų koja kojon keliauja Pilviškių kultūros namų mėgėjų teatras „Bajorgalis“.

Gyveno bajorai?

Nuo pat kolektyvo subūrimo jame vaidinanti pilviškietė Marija Ščerbienė sakė, kad galvojant teatrui pavadinimą būta visokių pasvarstymų. Gal „Santaka“ ar „Šešupė“, tačiau geriausiai visiems pritiko jos pasiūlytas „Bajorgalis“. Pasirodo, Pilviškių miestelio dalims vietiniai gyventojai turi savus pavadinimus, todėl pagal pripratimą Bajorgaliu vadinama dabartinė Sodų gatvė.

„Taip vadino ir mūsų tėvai, seneliai – tai senas pavadinimas, turbūt tada dar net gatvės nebuvo. Nežinau, ar buvo ten bajorų, gal kada gyveno pasiturintys žmonės“, – pasakojo ilgametė kolektyvo narė Janina Kinkienė. Ši moteris kolektyve vaidina taip pat nuo jo sukūrimo, kai dar vadovavo režisierė Danguolė Bendaravičienė. Tada, 2010 metų rudenį, parodyta pirmoji teatro parengta inscenizacija „Vieniša“. Joje pagrindinis vaidmuo buvo patikėtas Janinai.

Dažniausiai komedijas rodantys bajorgaliečiai ir patys nestokoja sveiko humoro jausmo. Prakalbus apie teatro kūrimo priežastį vieni sakė, kad reikėjo rasti būdą kažkur išsitaškyti, kiti norėjo sekti vilkaviškiečių kolegų iš „Gluosnės“ teatro pavyzdžiu.

„Pilviškiai – miestelis, gali turėti savo kolektyvą. Mes, kultūros darbuotojai, jau kalbėjome apie tai, ieškojome, kas galėtų tokiam teatrui vadovauti“, – pasakojo tuo metu Pilviškių kultūros namų direktoriumi dirbęs Kęstutis Brazys.

Po šešerių metų kolektyvo vadovo pareigas perėmė bajorgalietė Irma Puodžiukaitienė, kurią kolegos meiliai vadina Irmute. „Mūsų Irmutė iš pradžių dar priešinosi. Dvejojo, ar sugebės“, – prisiminė Kęstutis.

O Irma sugebėjo. Ji nuo vaikystės mėgo rašyti scenarijus, todėl su ūpu ėmėsi šio darbo, be to, ir su kolektyvo nariais jau buvo radusi bendrą kalbą, nes kaip ir kiti „Bajorgalio“ veikloje dalyvavo nuo pirmo vaidinimo.

Per 15 teatro gyvavimo metų kolektyvo sudėtis keitėsi. Režisierė suskaičiavo, kad jame yra vaidinę 23 žmonės. Dabar narių skaičius nusistovėjęs, todėl didesnius ar mažesnius vaidmenis kuria 13 bajorgaliečių. Tai J. Kinkienė, K. Brazys, M. Ščerbienė su vyru Raimundu, Renata Janavičienė, Danutė Davičikienė su vyru Sigitu, Rima Gričenienė, Janina Andziulienė, Regina Vilčinskienė, Romas Paškauskas, Gediminas Skladaitis, Virginijus Vyšniauskas ir, žinoma, pati režisierė.

„Į repeticijas eiti tingisi, bet namo lyg ant sparnų parskrendi“, – trumpai smagią kolektyvo aurą nusakė M. Ščerbienė, kuri į teatrą atvedė ir savo dukrą Renatą.

Repertuare – komedijos

Be Ščerbų, nuo 2019 metų teatre vaidina ir kaimyninio Baltrušių kaimo (Šakių r. sav.) gyventojų Danutės ir Sigito Davičikų šeima. Jie – naujausi „Bajorgalio“ nariai, prieš tai beveik dešimt metų vaidinę Barzdų kaimo teatre.

„Irmutė pakalbino, kai ruošėsi naujam sezonui. Kvietė mane vieną, bet mudu su vyru kartu ir gyvenime, ir kultūroje. Aš visada norėjau tapti aktore, bet artimieji ragino rinktis mediciną. Taip ir padariau, todėl 49 metus dirbau felčere“, – apie šeimyninį tandemą pasakojo ne vienu asmeniniu apdovanojimu už vaidybą įvertinta D. Davičikienė.

Per teatro gyvavimo laikotarpį kolektyvas sukaupė daug apdovanojimų. I. Puodžiukaitienė pasidžiaugė, kad žiūrovams labai patinka pagal Moljero komediją pastatytas spektaklis „Daktaras per prievartą“, todėl iki 50-to jo parodymo trūksta vos poros kartų. Tiesa, šiuo metu bajorgaliečiai ruošia ir naują spektaklį – Kazio Sajos „Juokdariai“. Panašu, kad nuo komedijos žanro kolektyvas bent kol kas dar nesiruošia atsitraukti, o ir žiūrovams labiausiai patinka scenoje matyti linksmą vaizdelį.

Praėjusią savaitę „Bajorgalis“ buvo pakviestas į Prienuose organizuotą Teatro dienos renginį. Bajorgaliečiai juokavo, kad jei būtų iš anksto matę, kiek susirinko žmonių, scenoje kažin ar bebūtų pasirodę. „Ten profesionalus apšvietimas, žiūrovų beveik nesimatė, girdėjosi tik juokas. Kai po vaidinimo įsijungė šviesos ir pamatėme, kad salė pilnutėlė, apstulbome. Visi plojo atsistoję. Geras jausmas“, – vienas kitą įspūdžiais papildė režisierė I. Puodžiukaitienė ir G. Skladaitis.

Nors juokas – dažnas palydovas, vaidinant netrūksta jaudulio, todėl prieš žengdami į sceną artistai turi mažą ritualą. Jie susikimba rankomis ir skanduoja: „Viens du trys, „Bajorgalis“ pavarys!“ Tokią akimirką į ką gi daugiau atsiremsi, jei ne į scenos kolegas?

Kostiumus siuva pati

Kurdama artistų sceninį įvaizdį I. Puodžiukaitienė stengiasi jį apgalvoti iki mažiausių detalių, todėl dažniausiai rūbų ieško įvairiose parduotuvėse ar turguje. Bajorgaliečiai sakė, kad režisierė turi gebėjimą matyti sceninius kostiumus, dekoracijas dar nepastačiusi spektaklio.

„Čia mano stichija, su didžiausiu malonumu tuo užsiimu. Persiuvant talkina ir Marija. Tai komandinis darbas, manau, kad scenoje žmogus turi atrodyti gražiai, puošniai“, – pasakojo vadovė ir užsiminė, jog kažkada svajojo tapti dizainere.

Tokiu Irmos atsidavimu labai žavisi visas kolektyvas. „Kai vaidindavome Barzduose, mes patys turėjome rūpintis savo kostiumais, o čia mūsų režisierė tik neša, neša… Kartą atnešė tokio gražumo suknią, kad sakiau pasiliksiu ją sau, kai prireiks, į grabą gulsiu“, – juokėsi Danutė Davičikienė. Ji pabrėžė, kad režisierė mėgsta tvarką, todėl greitai sustato visus vaidintojus į savo vietas: „Neleidžia be tikslo su scenarijais lakstyti po sceną. Atėjome ne ilsėtis, o dirbti, to ji ir reikalauja. Esu dėkinga.“

Sieks daugiau

Anot Janinos Kinkienės, per 15 kolektyvo gyvavimo metų labai patobulėjo artistų aktoriniai gebėjimai, spektaklių meninė išraiška. Apie teatro augimą byloja pasiekimai mėgėjų teatro kategorijose.

„Aš labai džiaugiuosi, kad mes išdrįsome sudalyvauti Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“. Prieš karantiną mums buvo suteikta ketvirtoji kategorija. O visai neseniai gavome ir trečiąją. Taigi liko pasiekti dar porą“, – pažadu nesustoti dalijosi I. Puodžiukaitienė.

Tiek scenoje, tiek kasdieniame gyvenime artistai yra artimi, todėl dažnai vyksta į bendras keliones. Kartu aplankė Nidą, Šventąją, o su spektakliais išmaišė visą Lietuvą.

Deja, iš gastrolių grįžę bajorgaliečiai ne visada parsiveža geras emocijas. Artistai neslepia, kad bene labiausiai norėtų, jog būtų atnaujinta Pilviškių kultūros namų salė. „Mes pripratę, o prieš kitus kolektyvus būna gėda. Nėra kur atsisėsti, persirengti“, – apmaudo neslėpė žmonės.

Išties, net keturis meninius kolektyvus glaudžiantiems Pilviškių kultūros namams verkiant reikia remonto, o ir patalpų plėtra būtų buvusi įmanoma.

Visgi nenukabinti nosies vieni kitus raginantys bajorgaliečiai pagrįstai tikisi, kad ir į jų kiemą vieną dieną ateis šventė – juk savo pasirodymais šis kolektyvas garsina ne tik Pilviškius, bet ir visą Vilkaviškio rajoną.