–
Lietuvių kalbos raidžių pavadinimai vartojami tariant raidines žodžių santrumpas, plg.: JAV [jot – a – vė], taigi ir IT [i – tė].
–
Češkės – nevartotina svetimybė. Tam tikri lengvi batukai, kuriais apsiavę vaikai šoka, vadintini gimnastikos bateliais arba čežutėmis, nes šie bateliai aunantis ir bėgiojant čeža.
–
Taip, dalelyčių junginys vargu bau vartojamas reiškiant abejojimą, netikrumą. Pvz.: Ji vargu bau kada nors tai pamirš.
–
Rašytina skyrium kol kas (tuo tarpu, šiuo metu). Yra variantas ir kolei kas , tačiau bendrinėje kalboje teikiama pirmenybė prieveiksmiui kol (ligi kurio laiko) ir atitinkamai variantui kol kas. Plg.,…
–
Ne, sakytina biuletenis jau baigtas, biuletenis jau nutrauktas (ne uždarytas ). Be to, jis negali būti ir atidarytas . Biuletenis (nedarbingumo pažymėjimas) ne atidaromas , o išduodamas, pradedamas.
–
Taip. Lýgmalas – pilnas sulig kraštais, sklidinas. Pvz.: Indas lygmalas kaip akis. Puodą pripylė lygmalai .
–
Štakietas – nevartotina senoji svetimybė. Dabar teikiamas žodis (tvoros) statinis.
–
Ploto vidui, uždarai ar apribotai vietai, o ne paviršiui reikšti vartotinas vietininkas, todėl – atlyginimo dydis popieriuje. Pvz.: Kiek algos gauni ant popieriaus (= popieriuje; neatskaičius mokesčių )? Plg. Ant…
–
Taip, tai lietuviškas naujadaras, kurio apibrėžtis – išnaikinti kirminus. Šis veiksmažodis vartojamas gyvūnų priežiūros srityje (plg. nublusinti – išnaikinti blusas).
–
Taip, junginys absoliuti dauguma gali būti vartojamas. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ jis apibūdintas taip: „absoliuti dauguma – daugiau kaip pusė (daugiau kaip 50 procentų)“. Pvz.: Susirinkime dalyvavo absoliuti dauguma vietos bendruomenės…