–
Tarminis pasakymas vedinas ką vengtinas, reikėtų vartoti vedinas kuo; kuo vedinas. Junginys vedinas vaiką taisomas vedinas vaiku, vesdamasis vaiką, su vaiku.
–
Tai smulkūs ūkininkai, parduodantys pieną per surinkėjus pieninėms, kitaip tariant, statantys pieną. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama veiksmažodžio statyti reikšmė – tiekti, pvz., pieną statyti į pieninę. Taigi pasakymas pieno…
–
Žodį balansas reikėtų vartoti, kai kalbama apie kokį nors nustatomą, išmatuojamą dalykų santykį. Kalbant apie dvasinius bei kitus sunkiai išmatuojamus ir santykiu neišreiškiamus dalykus vartotinas žodis pusiausvyra.
–
Žodis želė gali būti ir linksniuojamas, ir nelinksniuojamas. Pirmenybė teikiama pagrindiniam normos variantui – linksniuojamajai formai, pvz.: Šiai želei gaminti vartojamos natūralios augalinės medžiagos.
–
Elektroniniame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiamas žodis monteris „įvairių mašinų ir įrenginių remontininkas ir įrengėjas“: Elektros monteris . Taigi šis žodis vartotinas.
–
Nelinksniuojamieji kitų kalbų kilmės daiktavardžiai, gale turintys kirčiuotą galūnę -ė, yra moteriškosios giminės, pvz.: ateljė, esė, fojė, kupė, turnė, išskyrus atvejus, kai tokie daiktavardžiai žymi vyriškosios lyties asmenis, pvz.: atašė,…
–
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.
–
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.
–
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.
–
Pastarosiomis dienomis dažnai girdimas žodis yra nevartotina svetimybė. Atsižvelgdami į kontekstą vaučerį turėtume keisti kuponu, vertybiniu popieriumi, kelialapiu, kelionės čekiu ar paslaugos patvirtinimo dokumentu.