–
Pabrėžiant, kuria proga sveikinama, prielinksnio su konstrukcijos toleruojamos, tačiau jos nėra visai savos. Tokios konstrukcijos vertinamos kaip šalutinis normos variantas, kiti raiškos būdai – kaip pagrindinis. Sveikinimus galėtume formuluoti kitaip:…
–
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ rasime teikiamus ir „kasdienį“ , ir „kasdieninį“. Taigi priesaginės darybos forma „kasdieninis“ nelaikoma klaida ir galima vartoti, tačiau pirmenybė teiktina galūninės darybos formai „kasdienis“.
–
Prieveiksmis „kuomet“ šalutiniams laiko sakiniams jungti pastaruoju metu vartojamas per dažnai. Vietoj tarminio (žemaičiams būdingo) prieveiksmio „kuomet“ bendrinėje lietuvių kalboje geriau vartoti jungtuką „kai“ ar prieveiksmį „kada“ , pvz.: Kuomet…
–
Abu pasakymai „ potraukis į“ ir „potraukis prie“ bendrinėje kalboje yra vartojami kaip lygiaverčiai normos variantai, pvz.: Potraukis į narkotikus (arba prie narkotikų ) atsiranda greitai.
–
Pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui: dalyti, dalija, dalijo. Dalinti, dalina, dalino – šalutiniai normos variantai, kurie prireikus gali būti vartojami bendrinėje kalboje.
–
Veiksmažodis neraminti reikšme „jaudinti, kelti nerimą“ anksčiau vertintas kaip reikšmės skolinys iš rusų kalbos ir taisytas. Naujausiame el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) veiksmažodis neraminti (su nuoroda knyginis) teikiamas…
–
Pasakymai akcijos metu, projekto metu ir pan. nėra būdingi tarmėms, atėję iš rašytinės kalbos ir išplitę per kanceliarinį stilių. Todėl pirmenybė teiktina gyvesniems, įprastesniems pasakymams: per akciją, per projektą, per…
–
Foto- nevartotinas kaip atskiras žodis, tai tik tarptautinių žodžių dalis. Taigi ne foto, o fotografija, nuotrauka.
–
Rozetė – vengtina vartoti svetimybė, jei kalbame apie elektros sistemos įrenginį. Reikėtų sakyti elektros kištukinis lizdas. „Elektrotechnikos terminų žodyne“ teikiamas dar ir kitas terminas – šakutės lizdas. Rozete galima vadinti…
–
Abi formos – ir laipsniuojamoji, ir nelaipsniuojamoji – laikomos bendrinės kalbos norma. Pirmenybė teikiama pastarajai, nes būdvardis maksimalus savaime rodo didžiausią ypatybės kiekį, todėl lietuvių kalbos aukščiausiojo laipsnio žymiklis –…