Kategorija: Kalba

Juka – nevartotina svetimybė (lenk. jucha ). Siūlomas lietuviškas pakaitas kruvienė. DLKŽ dar teikiamas ir terminas kraujienė. Kepinys iš kraujo su miltais ar kruopomis vadinamas kruvainiu. Pvz.: Į kruvainį reikėjo…

Kiekinių skaitvardžių nuo vienuolikos iki devyniolikos ir įvardžio „keliolika“ galininke nosinių balsių nerašome. Taigi nusipirkau vienuolika, dvylika ar keliolika knygų.  

Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini reiškiant ne kartotinį, o ištisinį, nuoseklų, nuolatinį veiksmą. Pvz.: Statybininkai vis dar baiginėja darbus (= vis dar nepabaigia darbų; dar tebebaigia darbus).  

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ yra teikiamas žodis profsąjunga kaip sutrauktinis iš junginio profesinė sąjunga. Taigi, terminas yra profesinė sąjunga, o žodis profsąjunga labiau tinkamas vartoti laisvuosiuose stiliuose.  

Sveikinamės dvejaip – vardininku ir galininku: labas rytas, labas vakaras, laba diena arba labą rytą, labą vakarą, labą dieną. Abi formos – vardininko ir galininko – taisyklingos ir geros. Vardininkas…

Vokiško žodžio der Gastarbeiter lietuviškas atitikmuo – svetimšalis darbininkas. Gali būti vartojama ir atvykėlis, uždarbiautojas.  

Ne parapijinė, o parapinė mokykla. Darantis priesagos -inis, -inė būdvardžius iš tarptautinių daiktavardžių, turinčių priesagą -ija, formantas -ij- dažniausiai praleidžiamas, pvz.: parapinė bažnyčia; pensinis amžius etc. <br><br>  

„Lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos šios žodžio „bambalis“ reikšmės: 1. indas pienui į pieninę vežti, bidonas; 2. indas žibalui. XXI a. pr. šnekamojoje kalboje atsirado dar viena šio žodžio reikšmė. Didokas…

Tai šnekamosios kalbos pasakymas. Oficialioje kalboje reikšme „padaryti darnų, sutaikyti“ vartojamas veiksmažodis suderinti. Pvz.: Teks sustyguoti (= suderinti ) darbų tvarką.  

Taip, toks žodis gali būti vartojamas. El. „Lietuvių kalbos žodyne“ nurodytos tokios žodžio verslauti reikšmės: 1. turėti verslą; 2. verstis gavybinio pobūdžio ūkine veikla.