–
Lipni bičių seilių liaukų išskiriama medžiaga lietuviškai vadinama pikiu. Taigi, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pagamintų produktų pavadinimuose, informacijoje apie produktų sudėtį lietuvių kalba vartotinas terminas pikis arba bičių pikis.
–
Grybo pavadinimas zelionkė yra neteiktina svetimybė. Tai – žaliuokė, arba žalsvasis baltikas.
–
Siauresnės vartosenos žodis ainis (dgs. ainiai ) ne visų teisingai suvokiamas. Pastebėta, kad jis pavartojamas ne palikuonių, o protėvių reikšme. Reikėtų atkreipti dėmesį į tikrąją šio žodžio reikšmę. „Dabartinės lietuvių…
–
Ne, ši samplaika nevartotina padariniui ar išvadai reikšti, todėl vietoj jos vartotina tad, taigi, todėl. Pvz.: Rytoj reikės anksti keltis, taip kad (= todėl; taigi ) gerai išsimiegokite.
–
Taip, taisyklingas. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama veiksmažodžio išeiti reikšmė „atsieiti, kainuoti“. Pvz.: Perkant urmu išeina pigiau.
–
Respektas – vengtina vartoti svetimybė. Lietuviškai sakytina pagarba, pagarbumas. Pvz.: Respektas (= Pagarba ) mūsų krepšininkams.
–
Sakinys netaisyklingas, nes veiksmažodis „stovėti“ nevartojamas reikšmėmis „būti; būti užsiregistravusiam“. Pvz.: „ Aš stoviu (= esu užsiregistravęs ) darbo biržoje.“
–
Tarptautinis žodis maestro – pagarbus muzikos mokytojo, kompozitoriaus, muziko virtuozo ir kt. vardas. Vartosenoje, ypač oficialiojoje, šis žodis dažniausiai nekaitomas. Šnekamojoje kalboje galėtų būti sakoma ir maestras .
–
Lietuviškas terminas yra ne personalinis , o asmeninis kompiuteris (žr. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, Vilnius, 2008).
–
Junginiai didžia dalimi, didele dalimi nevartotini prieveiksmio reikšme. Turi būti sakoma daugiausia, dažniausiai, labai, apskritai. Pvz.: Didžia dalimi (= Dažniausiai ) lūkesčiai išsipildo.